Pasiutėlės Urtės dienoraštis: man jau pusė metukų ir aš jau “skaitau”

Valio! Man jau pusė metukų! Aš jau didelė, mama mane jau sodina į sėdimą vežimėlį, o berniukai jau stovi (tiksliau net gulasi) po mano langais:

Slogytė dar visai nepraėjo, tai dar nepavyksta gerai išsimiegoti, bet jau geriau :)

O šią savaitę atradau naują malonumą (kaip ir mamos) – skaityti. Skaitau aš labai greitai ir kad ir kaip stengiuosi vis tiek nieko ten nesuprantu... Gal reikia geriau pačiulpti ar pakramtyti...

Ir jau kelias dienas ragauju mėsytę. Labai skanu! Kodėl nedavė iš pat pradžių? Daug sočiau nei vien morkos su moliūgais:

MAMOS KOMENTARAS:

Kaip greitai pralėkė visas pusmetis! Ne tas žodis... O Urtė irgi vis greitėja ir tvirtėja. Jau net šiek tiek pasėdi :)

Ir jos šios savaitės atradimas – knygos, žurnalai. Net dreba pamačiusi ir puola tiesiai prie jų. Knygas dabar labai saugau, o žurnalus ką padarysi, leidžiu. Vis vien jau perskaityti... O ta vieta, kur jie sudėti traukia kaip magnetas – pastalė. Ten galėtų tikriausiai visą dieną praleisti – traukia, varto, paglamžo, padrasko, palaižo ir vėl traukia. Pabandyk iš ten paimti, ašaros ir stumiasi nuo manęs atgal į tą pačią vietą. Paleidus ant grindų tiesiog žaibiškai prišliaužia prie stalo :)

Ir taip taip, atsirado jau net gerbėjų, kalbina berniukai ją net ant grindų sugulę, kalbina vežimėlyje, o Urtė kaip tikra panelė plačiausiai jiems šypsosi ir kažką mykia :D Oi, smagu stebėti...

Ir visgi nusprendžiau pradėti į daržoves dėti ir mėsytę, nes atsirado puiki proga – anyta įdėjo naminę vištą, tad viriau, smulkinau, prišaldžiau... O valgė ji labai skaniai, teks anytai matyt visas vištas greit pjauti :D

Ir man šio mėnesio atradimas/pasiekimas – mažoji pradėjo gerti iš buteliuko – ir ne vandenį, ne sultis – o vos vos užspalvintą vaikišką aviečių arbatą (įmetu mažiau granulių nei ten rašo ant tos arbatos). Matyt išranki, nes vandens negeria, o kaip supratau ištroškusi, nes paragavusi tos arbatėlės, išgėrė beveik iš karto 100 ml. Aišku šilti orai turėjo irgi įtakos. Man jau ramiau, kad per karščius mokės atsigerti, nes kai ji nealkana mano pienuko negeria (matyt asocijuojasi tik su maistu), o matai, kad žandai įraudę ir net temperatūra kiek p[akyla. Na žodžiu, svarbu bent kažką geria J

Va taip ir bėga mūsų dienos, taip greitai, kad vos spėju suktis, ypač dabar, kai orai gražūs ir visą dieną sukamės lauke – vežimėlyje, ant rankų, nešioklėje...