Pasiutėlės Urtės dienoraštis: mano galimybės - neribotos!

Šią savaitę supratau, kad aš dar daug ką galiu!!! Pasirodo, galiu ne tik atsistoti besilaikydama, bet ir saugiai nusileisti atgal ant žemės, ir vėl atsistoti, ir vėl nusileisti ant kelių arba nusileisti ir iš karto atsisėsti... O dar galiu beroopodama iškelti užpakaliuką - atsistoju ne ant kelių, o keturiomis, ant pėdučių. Oi, koks geras jausmas, jau jaučiu, tuoj galėsiu pavyti brolį!

MAMOS KOMENTARAS: Urtė šią savaitę labai daug juda - ropoja, stoja keturiomis, stojasi, sėdasi, stojasi, klaupiasi. Labai gerai įvaldžiusi atsisėdimą - paropoja, atsisėda ką nors pabarškina ir toliau nuropoja. Pradėjo gana nemažai judėti po namus savarankiškai - nusisuki, o ji jau nukūrusi į brolio kambarį ir kažką ten stumdo iš lentynų.

Matyt su tuo judėjimo mokymusi susiję ir vakarinis (ne)miegas... Pasidarė praktiškai neįmanoma užmigdyti nakčiai - iki šiol išgerdavo pienuko, paguldai, ji kiek pasivarto ir miega. Užmigdavo iki 22 val., tad likdavo mums suaugusiųjų laiko. O šią savaitėlę... Užmiega per savo ir jau beveik mano ašaras tik apie 23:30... Stojasi, lipa, eina aplink lovytę, griūna, verkia, rauda, kažkokia pasaka be galo. Bet kitavertus negaliu skųstis, nes keliasi tik vieną kartelį paryčuiais, išgeria pienuko ir toliau miegam iki gana vėlaus ryto. Tikiuosi tas vakarinis nemiegas praeis su laiku.

Naujas išmokas žaidimas - katu katu katutes. Jį tiesą sakant išmokino atvykusi į svečius močiutė. O mažoji iš karto pasigavo, ir dabar tas plojimas suteikia tiek krykštavimo,. Pati pradeda ploti ir laukia, kol dainuosiu katu katu katutes. Smagu ir Urtei, ir mamai :)

Pienuko gėrimas nepasikeitė - pabandžiusi mišinukų iš buteliukų, niekaip nenori mano pienuko, bet kartą per dieną bent kelis gurkšnelius įsiūlau. Bet supratusi, kad galima atsigerti su mažiau pastangų ir greičiau, vargti jau nebenori. 

Ir mitybos naujovių - išbandėme šią savaitę žuvytės - daviau paragauti tyrelės su lašiša - lyg ir nieko neišbėrė, pilvuko nepūtė, valgė skaniai, tad dabar pora kartų per savaitę planuoju duoti žuvies. Taip pat paragavome ir jogurto - be proto patiko, norėjo dar ir dar ir dar :))) Dar vienas naujas produktas mūsų valgiaraštyje įvestas, bet per daug dar bijau duoti, tad bus tik kaip užkandis.

Suėjo mums jau aštuoni mėnesiukai, tad visus patiekalus jau pradėjau nebesmulkinti iki visiškos tyrelės, pastebėjau, kad jai labai patinka trinti maistuką pačiai liežuvėliu. Ir šiaip pradėjo domėtis valgymu - kiša pirštą į lėkštutę, kabina pirštu košytę ir kiša tą pirštą į burną. Jei duodi šaukštą, juo jau nebežaidžia, o kiša į košę ir suka, makaluoja tą košę. 

Ir apskritai - pradeda labai ryškėti charakteris - labai užsispyrusi, reikalauja nešti kažkur rodydama ranka, ir pabandyk pakeliui užsukti kitur nei ji sugalvojusi - paleis dūdą :) Mėgsta kelias daineles - viena iš jų "Dėdė Jonas turi ūkį, yja yja ooo! Tad tenka traukti man ją neretai, nes baisiai nepatinka dėtis sauskelnes, jau supranta, kad be jų šimtą kartų geriau, nuėmus uždėti - tampa kažkokia operaciją Y :D sukasi, lipa, bėga, lupa lipdukus, plėšia nuo savęs, tad tenka pradėti dainuoti jos mėgiamą dainelę - tada kiek suklūsta ir pamiršta sauskelnes :)

Tokios vat mūsų dienelės ir naktelės ;)