Pasiutėlės Urtės dienoraštis: nebenoriu mamos pienuko ir mokausi ištarti MAMA

Sveiki visi po karščių! Oi, kiek visko per tą savaitę buvo - pradėjo pagaliau man duoti pienuką iš buteliuko - prašydavau prašydavau, bet ne, mama, neduodavo, vis tą papuką siūlydavo. Sunku gi jau traukti man, iš buteliuko tai pykšt pokšt ir jau soti, ir gali vėl lėkti tyrinėti pasaulio.

Vėliau pakilo temperatūra, pradėjo skaudėti gerklytę... Oi, žinokit nekas buvo... Ir vėl mama to pienuko savo siūlė, ką darysi, gėriau bent po kelis gurkšnelius.

Bet nieko, praėjo gerklytė ir atėjo karščiai!!!! Oho, tokių dar per savo gyvenimėlį nebuvau mačiusi, vos ne nuoga vežimėlyje gulėjau, ir vis tiek karšta buvo. Bet žinokit, man patinka, kai karšta, šilta. Galima nuogutei dykinėti, niekas nieko nespaudžia, nevaržo. Sukišu kojytes ir rankytes į brolio baseiną... Oi, smagumėlis...

Ir pagaliau išmokau pašaukti mamytę. Taip keistai dar gaunasi, bet mama iš karto atsisuka ir paima ant rankyčių. Veikia! :)

MAMOS KOMENTARAS: Taigi, ši savaitė man praktiškai buvo kaip visas mėnesis :) Nežinau, kodėl, bet nors niekur ir neišvykome prie jūros ar ežerų, bet tiek daug visko buvo. Pirmiausiai, pradėjau mažąją primaitinti mišinuku, nes jau antrą savaitę nebeimdavo mano pienuko. Tiesiog kartais nekartais tik po gilaus miego, o maisto dar vis vien reikia ne tik tiršto. Tad skaudama širdimi, nes peinuko dar tikrai buvo pakankamai, pradėjo gerti iš buteliuko, Ir mažoji iš tikro pradėjo ilgiau miegoti naktimis, bet bent vieną kartą ar du (jei pavyksta įsiūlyti) vis vien pamaitinu pati, nes vis vien man atrodo, kad tas mamos pienukas stebuklingas :)

Be to savaitės pradžioje pakiklo temperatūra, ir gydytoja konstatavo, jog Urtės gerklytė raudona ir paburkusi - ką gi, pagrindinis vaistas - mamos pienukas. Tai ir siūliau įkyriai ir dažnai, gal dėl to per kelias dienas, nukrito temperatūra ir mažoji akivaizdžiai pasijuto geriau. Ir tada vėl mamos pienuką pavyksta įsiūlyti praktiškai tik paryčiais... KĄ padarysi...

Karščius mažoji ištvėrė labai gerai. Turėjom progą apsirengti plonytėmis vasariškomis suknytėmis, slėpėmės pavėsyje, gaivinomės nemažame šaltame baseine... Oi jėgelė, žinokit šokinėjom visa šeimyna ir kaimynai, taškėmės. Patinka man tokia vasara! Kai išeini iš pat ryto, ir namo praktiškai grįžti tik sausų drabužių... O Urtė ir miegojo kaip per karščius gana gerai, ir puikiai taškėsi šaltame vandenuke (aišku tik kojytėmis, visos po temperatūros pabijojau kišti).

Per tas vasarines pramogas net pamiršau pafotografuoti Urtę, bet ką padarysi.

Ir savaitės pabaigai, Urtė jau moka ištarti kažką panašaus į mama. Gaunasi toks Miamia, bet vis tiek labai smagu, nes taria tik du skiemenis ir praktiškai visada, kai žiūri į mane. Tad aš jau užskaitau kaip MAMA!!! O ir šiaip ji tokia tarškaliukė - vis ką nors čiauška - tai papapapa, tai babababa, tai gagaga, tai lialialia, tai jejejejeje...