Sveiki visi, štai ir vėl aš su savo įspūdžiais! O aš jau esu didelė kaip brolis, nes galiu bėgti kaip ir jis!!! Tikrai buvo labai baisu atsistoti ir nueiti, bet mama su tėčiu vis drąsino drąsino po kelis žingsnius ir aš supratau, kad tikrai GALIU. Kaip smagu! Nors labai baisu, bet kai noriu, jau nueinu net per visą kambarį.
Ir dar žinokite buvau Lėlių teatre. Kaip įdomu, grojo su gitara, dainavo, buvo ir meškiukas, leido man prieiti prie scenos, kalbino mane tos tetos scenoje. Labai patiko, galėčiau ten ir gyventi :)
O Lėlių muziejuje tiek lėlių prisičiupinėjau, bandžiau nukąsti šuniukui nosį, bet mama atėmė ir neleido daugiau jo pačiupti. Bet nors pabandžiau.
O kiek žinokit visko mama skaniai valgyti duoda - svarbu gerai paverkti, patampyti už kelnių, tai gauni ir sūrelio su įdaru, ir bulkytės su sviestu, ir sriubytės su druskyte, net "tinginio" palaižyti. Mama, sako, paragauk, bet svarbu, kad pilvuko neskaudėtų.
Kai jau pilnai išdygo 5 dantys, dabar ne tik daugiau galiu sukramtyti, bet ir natimis ramiai miegoti, nereikia ir tėvelių žadinti, o kai mama pamiegojusi, ji ir su manimi daugiau žaidžia... Bet į savo tą grotuotą lovytę nė už ką negulu, kam ten, jei galima šiltai tarp tėvelių, girdžiu ir širdutes, ir turiu kur su kojytėmis paspardyti, kol užsnūstu. O vienai tai ką. liūdna, juk jūs tėveliai, tai irgi ne vieni miegate, o kartu. Tai ko aš kitokia? :)
MAMOS KOMENTARAS: O taip, pagaliau, mažoji pati pradėjo vaikščioti. Nors dar daugiau ropoja, bet per kambarį pereiti gali. Ir be proto džiaugiasi, kai jai pavyksta. Laukėme pirmųjų žingsnių jau senokai, nes stovėjo jau senai, su stumduku stumdėsi po namus irgi senai, bet labai bijodavo žengti. Tik pajaučia, kad niekur nesilaiko, greit atsitupia ir toliau jau ropoja. O dabar, kai suprato, kad gali, daro tą dažniau.
Su valgymu - tai tokios smagios problemos - nori visko, ką valgome mes... Ir sūrelio, ir sausainio, ir šokolado... Reikalauja iki paraudonavimo. Manau, man nusimato nebloga dieta :)
Ir pagaliau pamiegame naktimis, kartais po 8 valandas pro pabudimo - bijau džiaugtis, tfu tfu tfu :)
O pirmas kartas Kauno Lėlių teatre buvo labai vykęs - mažajai labai patiko. Spektaklis Meškiuko gimtadienis buvo toks interaktyvus, su dainelėmis, gyvai grojo gitara, kalbino mažuosius, leido jiems kalbėti, trypti, ploti... Urtei valanda visai neprailgo, ir ėjo artyn, ir lingavo, ir kalbinti bandė. Super :)
Tiek mūsų įspūdžių šią savaitę . Nesušalkit ;)
Ačiū! 😀 Mano ir sūnus ankstyvas buvo, 10 mėnesių jau bėgiojo, tai Urtė jau čia vėlokai 😃 O jei rimtai, tai kiekvienas savo laiką atranda 😀
Dėkui už sveikinimus! Tas laikas taip greit bėga! Net nesitiki, kad iš gulinčio leliuko jau vaikštantis žmogutis su visu savo charakteriu 😀
Sveikinimai Urtei ir tėveliams! 🌷 Ankstyva mažoji vaikštukė: mūsiškis pradėjo žingsniuot metukų ir mėnesio 😀
Sveikinimai sulaukus dar vieno smagaus etapo vaikščiojimo🌷Taip ir toliau aukit ir stiprėkit,nespėsit sureaguoti jau ir į darželį,mokyklą.Taigi belieka tik džiaugtis dabartinėmis akimirkomis ir viską kuo stipriau prisiminti😀Juk ką tik Urtelė buvo mažulytė o jau vaikšto😀
Dėkui už sveikinimus! Batukų jau pilną lentyną prikroviau 😃 negaliu atsispirti mažiems grožiams. O kai jau vaikšto, tai galiu suknytes rengt 😀 tai ir suknyčių užsipirkau 😃
Maniškė dabar suvalgo savo porciją ir atlekia dar mūsų lėkščių patikrinti 😃
Oi kaip smagu!!! Sveikinimai su pirmaisiais vaikščiojimais! Dabar mamytei tik išlaidos - batų reikės 😃
Dėl maisto - ta pati bėda, tai jau kartais pradedu duoti tą ką ir mes, tik atskirai įdedu paskutinę akimirką - jai be druskos, mums su.