Savaitgalis su šeima gamtos apsuptyje... Ar gali būti kas smagiau? Taip ir šį šventinį - Motinos dienos rytą, mano vyras pasiūlė aplankyti Pavilnių regioninį parką.
Kadangi pasiklausę orų prognozių, neabejojome, kad šiandien pasirodys taip laukiamas lietutis, į pasivaikščiojimą išsiruošėme dar ryte. Iš dalies tai yra geras laikas, nes žmonių nėra tiek daug ir rytiniai gamtos garsai ypač girdimi.
Pasivaikščiojimo pradžia prasidėjo Belmonte. Kur darbuotojai dar tik ruošėsi žmonių antplūdžiui.
Vos tik atėjus į teritoriją, akį patraukė juodosios gulbės, kurios plaukiojo dviese ir skleidė savotiškus garsus.
Kadangi paskutinį kartą Belmonte lankėmės, kai dar buvo sniego, norėjosi viską apžiūrėti jau žaliuojant. Vaizdai ir ten tvyranti raminanti atmosfera nuteikia labai maloniai.
Vien į vandens krioklius galima žiūrėti ir žiūrėti.
Apsižvalgymas po Belmonto teritoriją neužtruko. Ir tolesnę pažintį su Pavilnių regioniniu parku pratęsėme eidami Pažintiniu taku.
Oi, kartais pasigailiu, kad noriu žūtbūt ką nors pamatyti. Lipimas laipteliais aukštyn į kalną gali būti ir varginantis...
Bet užlipus į viršų, apsidžiaugi, kad vis dėl to lipai ir gali pamatyti tokį reginį iš aukštai.
Ir žinokit, užlipusi į viršų pasijutau tarsi botanikos sode. Tiek žydinčių augaliukų nesitikėjau pamatyti, nes pavasaris, atrodo, dar tik taip neseniai prasidėjo. Viskas dar ne taip seniai pradėjo žaliuoti.
Minutėlei stabtelėjome pailsėti ir įsiamžinti po medžiu, tiksliau, po jo šaknų vainuku.
Besileisdami nuo kalno negalėjome nestabtelti prie žolėje bešokliuojančios varlės, į kurią labai įtartinai žiūrėjo mūsų Augustas. O Ugnė pareiškė, kad šią dieną reikėjo pamatyti skruzdėlę, o ne varlę. Žinoma, tai vaikiškas išmislas, bet išklausėme jos istoriją ir vaizdavomės ja patikėję.
O visai netoli nuo šokliuojančios varlės, tėvelis pamatė sraigę.
Labai norėjome pamatyti Pučkorių atodangą, bet supratome, kad pėsčiomis mes jos neprieisime, nes prie jos geriau privažiuoti visai iš kitos pusės. Tad beliko vėl eiti taku ir grįžinėti į pradžios tašką.
Dar šiek tiek pasižvalgėme. Augustas jau greit bus lygus su mama, ar ne? :)
Kelionės pabaigoje prisėdome Belmonto lauko restorane. Augustui ta vieta ypač patiko. Nes kai reikėjo jau eiti, jis labai priešinosi.
Štai toks buvo mūsų šventinis Mamos dienos rytas. Gamtos žaluma, medžių šlamėjimas, vandens čiurlenimas ir visa kita buvo skirta Mamytei.
Mielosios, sveikinu visas esamas ir būsimas mamytes, su šia gražia diena! Žydėkit, kaip tų gėlyčių žiedai ;)
Rima
Gražu...labai norim apsilankyti, greičiau vėl saulutė sugrįžtų 😀
o tai jis ten įlūžo, ar kokiu būdu jis ten krito? kaip kiti ėjusieji su juo kartu?
nuo kurio tilto?
GRAZU..................
man taip pat si vieta nereali,esu buvusi,bet vyras dar nebuvo,tad vis planuojame aplankyti 😀
man si vieta nereali 😍 👍 tik juodu gulbiu naturoje nesu maciusi. Reikes siemet aplankyti 😀