Vos praplėšęs akis sūnelis jau keletas rytų vis taria: „Mamyte, paskaitykim knygelę, kurią dėdis mums atvežė“. Tad imam į rankas „Mano pirmosios istorijos“ ir dar net nekilę iš lovos pasineriam į nuostabių istorijų pasaulį. Knygelėje perskaitome apie paršiuką, kuris maudydamasis stipriai taškosi, apie gyvūnėlius, kuriems kažką skauda, apie mergaitę, kuri laksto per lietų, žaidžia su sesyte arba tiesiog ieško, kas jai palaikytų draugiją skaitant knygelę ir apie dar daug ką...
Knygelės pavadinimas išties taiklus – pirmosios istorijos. Mano trimetis žiūrėdamas į informatyvias iliustracijas ir pats kuria savo istorijas apie katytes, šuniukus ar i kiemą atbėgusią lapę.
Knygelė pagaminta iš patvaraus kartono, tad skaitysime ją dar ilgai ir be rūpesčio, jog lapai gali apsitrinti ar susilamdyti. Vienintelis minusas – keisti veikėjų vardai. Mano manymu, būtų gerai, jog vertėjai ar leidėjai turėtų teisę vaikų knygose veikėjų vardus keisti lietuviškais, labiau priimtinais mūsų vaikų mąstymui, nes kokia tai Jozė ar Teo vaikui nelabai suvokiamas. Bet aš tuos vardus tiesiog keičiu įvardijimais „mergaitė“, „berniukas“.
Ši knygelė šiuo metu mūsų mėgstamiausia, tad skaitome ne tik rytais bet ir gamtos prieglobsty.
Ačiū MK už šaunią dovaną.
Su geriausiais linkėjimais
Deimantas su mama
