Pirmieji lopšelinukės mėnesiai valstybiniame darželyje

Apie vaikų adaptaciją ir jos sėkmes bei nesėkmes darželyje įprasta kalbėti rudeniop. Mūsų atveju „rugsėjo 1-ąją“ šventėme sausio pradžioje, nes mūsų pirmagimė, kvietimą į darželį gavusi gruodžio viduryje, jį lankyti pradėjo 2-ąją sausio savaitę. Tiesa, kiek nustebome gavę pranešimą, jog jau esame laukiami darželyje, kadangi kurį laiką lėtai kitusi eilė ėmė judėti sparčiau. Kai sistema jau rodė mūsų vaiką esant 1-oje vietoje, iki į elektroninio pašto dėžutę įkrentant kvietimui pasirašyti sutartį, prabėgo dar 2 savaitės. O tada prasidėjo pasiruošimas į darželį…

Pasirengimo darželiui formalumai

Vasarą vaikštinėdami po apylinkes iš toli buvome nužvelgę darželio teritoriją, bet aiškintis koks darželis yra „iš vidaus“ nėjome. Taigi sutarties pasirašymo dieną prasidėjo pirmoji pažintis su darželiu ir mums, ir mūsų mergaitei. Direktorei pravėrus kabineto duris mūsų vaikas pasiūlymą užeiti sutapatino su jai prastas emocijas sukeliančiu poliklinikos gydytojos kabinetu ir ten laukiančiomis procedūromis, todėl džiaugiuosi, kad atvykome trise. Kol vyras drauge su direktore aptarė darželio lankymo ir sutarties pasirašymo detales, aš gainiojau mūsų jau kiek nurimusią, bet atsargiai direktorės pusėn žvelgiančią dukrą. Pati darželio aplinka už direktorės kabineto durų jai atrodė įdomi ir tenkinanti smalsumą, bet vos tik direktorei pratarus, jog keliausime susipažinti su grupės auklėtoja, prasidėjo sunkiai sutramdomas verksmas.

Nenorėdami pažadinti tuo metu grupėje jau snaudusių darželinukų, susipažinti su auklėtoja nusiuntėme vyrą. Vyras apie pažintį nedaugžodžiavo, o man taip rūpėjo žinoti, kokia toji auklėtoja. Tos dienos vienintelis teigiamas pirmojo apsilankymo darželyje momentas mūsų vaikui, ko gero, buvo galimybė patyrinėti darželio vidų ir kiemą.

Iki oficialiai pradedant lankyti darželį turėjome patikrinti vaiko sveikatą. Tai šioks toks iššūkis, nes mūsų mergaitė (niekada negulėjusi ir nekentusi kokių nors nemalonių procedūrų ligoninėje) kažkodėl maždaug nuo 1,5 metų ėmė bijoti apsilankymų pas gydytoją. Gydytoja kurį laiką tikino mane, kad tokia reakcija visiškai normali, bet net ir prabėgus tiems keliems mėnesiams vis dar apsilankymai pas gydytoją yra audringi.

Be sveikatos patikrinimo buvau suplanavusi kažkiek pakoreguoti vaiko rėžimą, nes keldavosi rytais vėlai, o juk į darželį keltis anksti. Nepavyko. Jau pirmąjį rytą mus žadinant žadintuvui nekreipėme į jį dėmesio. Dar tuo metu atrodė būtų tobula atsisakyti sauskelnių, bet ir tai neįgyvendinome. Nustoti žindyti galbūt irgi būtų reikėję, bet nenustojau.

Pirmoji diena darželyje

Mūsų lopšelinukė darželio lankymo išvakarėse nakties miegui išsiruošusi įprastai vėlai ir pernakt išmiegojusi kiek daugiau nei 8 valandas ryte prabudo vikriai ir geros nuotaikos. Bandydama pati rengtis atrodė tikrai gerai nusiteikusi visai dienai.

 

Kelionei į darželį pasirinkome visuomeninį transportą. Na, kito pasirinkimo nelabai ir buvo: vyras dirbti pradeda gerokai anksčiau nei reikia į darželį, o aš nevairuoju. Nepatogiausia tai, kas lyg iš pirmo žvilgsnio patogu. Iki darželio autobusu trunka važiuoti 3 minutes, tačiau nueiti iki stotelės reikia daugiau laiko. Išlipus iš autobuso tąkart pasitiko tamsa ir aš nebesiorientavau su savo lopšelinuke rankose į kurią pusę eiti. Gerai, kad kitų įstaigų darbuotojai ranka pamojo kur link mums judėti.

 

Artėjo 8 valanda ryto, įėjome į grupės rūbinę, o joje tik grupės auklėtoja ir mes. Aš laukiau kuomet auklėtoja ims mus kalbinti, rodyti ką daryti ir kur eiti, bet pamačiau, kad iniciatyvos viskam turiu imtis pati. Sužinojusi mano mergaitės vardą auklėtoja tik konstatavo, kad dar maža. Aš mintyse pagalvojau, kad auklėtoja per sena.

 

Grupės viduje mano mergaitė ėmė apžiūrinėti daiktus karts nuo karto žvilgsniu patikrindama kur aš. Auklėtojos paklausiau, kokio amžiaus yra kiti vaikai grupėje. Ji suglumusi negalėjo pakomentuoti. Nustebau, kaip galima nežinoti su kokio amžiaus vaikais dirbi. Galų gale vis tiek įsitikinau, kad mano mergaitė 1,5-3 metų vaikų grupėje bus jauniausia.

 

Pasirodė pirmieji mano lopšelinukės grupiokai. Vienas jų emocingai verkė, auklėtoja paleido per telefoną dainelę, jis vis tiek kūkčiojo, bet staiga nurimo ir persimainiusi bloga nuotaika į gerą nuvedė jį žaisti su mano mergaite. Kitas vaikas stovėjo kaip įbestas. Mačiau, kad jam labai negera, bet jis tramdė savo emocijas.

 

Vėliau prisijungė dar keletas vaikų. Papusryčiavę visi jie prisėdo pažaisti su kinetiniu smėliu. Aš visą tą laiką stebėjau savo vaiką stengdamasi būti kiek atokiau. Maniškė atrodė įsidrąsinusi. Tądien grupėje išbuvome kartu daugiau nei 3 valandas. Prieš išeinant į namus palikau savo mergaitę vieną išėjusi į kitą darželio pusę. Visas tas 10 minučių ji verkė.

 

Grįžusi namo turėjau abejonių, ar tikrai vesti į tą darželį. Stengiausi emocijoms nepasiduoti. Kitą dieną vėl išsiruošėm į darželį. Tiesa, pirmąją dieną dėl įspūdžių gausos mano vaikas labai greitai užmigo pietų miego, neįprastai anksti užmigo ir nakties miegui.

 

Antroji diena darželyje

 

Dar namie būdama susitariau su savimi, kad antrąją dieną noriu pabūti darželyje 30 minučių ir palikti vaiką pati grįždama namo. Auklėtoja buvo pasiūliusi ateiti ne taip anksti kaip pirmąją dieną, pusryčius pavalgyti namie, nes tikėtina, jog pirmomis dienomis darželyje nevalgys.

 

Atvykus į grupę pasitiko kita auklėtoja. Jos keičiasi po pusdienio. Auklėtoją perspėjau, kad noriu pabūti 30 minučių. Iš pradžių sutikusi, po kelių minučių ji ėmė vis kartoti, kad geriausia išeiti po 15 minučių, nes taip siūlo psichologai. Bet situacija buvo tokia, kad tuo metu į svečius užėjusi draugė su šokoladu rankose norėjo, matyt, gerti kavą ir aš tai kavos gėrimo ceremonijai sutrukdžiau. Trumpai šnektelėjusi draugė išėjo. Aš nieko tame kavos gėrimo rituale blogo nematau, mes visi savo darbuose geriame kavą, bet tas bandymas išvyti mane anksčiau, kai mano vaikas darželyje tik antrąją dieną, man neatrodė sveikintinas. Savo žodžio laikiausi ir po pusvalandžio atsisveikinusi su vaiku išėjau. Ji verkė, bet aš ryžtingai išėjau.

 

Maždaug po poros valandų paskambinusi auklėtojai buvau paprašyta ateiti pasiimti savo mergaitės. Tuo metu mano vaikas buvo neblogos nuotaikos, todėl ir man, ir auklėtojai atrodė tinkamas metas paimti. Neverta laukti kol dėl mamos ilgesio įsiverks ir tada išėjimas iš darželio bus komplikuotas. Auklėtojai pakomentavus, kad mano lopšelinukė verkusi man išėjus neilgai, kad su ja susitarti paprasta, vis tik pridūrė, jog kitas verksmo epizodas ištiko su darželio grupe einant į darželio salę. Nauja, nematyta vieta išprovokavo tokį elgesį. Po keleto dienų jau ir ėjimas į salę tapo pažįstamas.

 

Po antrosios dienos darželyje aš tvirtai apsisprendžiau, kad kol kas savo vaiką noriu palikti darželyje tik iki pietų miego.

 

Tolimesnės dienos, antrasis adaptacijos etapas ir ligos

 

Trečiąją dieną savo mergaitę darželyje palikau iš karto. Ir kitas tolimesnes dienas palikdavau drąsiai pasitikėdama ir ja, ir savimi, ir auklėtojomis, nors vos tik nurengta rūbinėje, noriai žengdama į grupę lydima manęs, ji tuoj pat pravirkdavo.

 

Kiekvieną dieną grįžusi namo ant popieriaus lapo užrašydavau trumpus kiekvienos dienos komentarus, apibūdinančius elgesį paliekant darželyje, nuotaiką atėjus paimt iš darželio, valgymo ypatumus, auklėtojos pastabas. Toks minčių užrašymas man suteikė kažkokios nepaaiškinamos stiprybės. Komentarų rašymas nebeturėjo prasmės po 14 darželio lankymo dienų, nes paprasčiausiai viskas klojosi gerai. Tiesa, lopšelinukė ir toliau darželį lankė po pusdienį, t. y. kasdien išbūdama pusketvirtos valandos.

 

Ketvirtąją darželio lankymo dieną jau artėjant prie rūbinės mano vaikas ėmė rodyti suprantantis kur liks ir imdavo prašytis ant rankų, verkti, bet leisdavosi būti nurengiama, dramatiškai atrodydavo išsiskyrimas, bet aš nepasiduodavau ir jau nuo penktos dienos palikusi verkiančią, vos uždariusi grupės duris, pati savo ausimis girdėdavau, jog ji nurimo. Baimindavausi, kad atsiras priešiškumas jau ruošiantis darželiui iš namų ir keliaujant iki autobuso stotelės, bet visada viskas vykdavo sklandžiai.

 

Pirmųjų dienų komentarai iš auklėtojų pusės buvo džiuginantys: gerai valgo, eina į tualetą, nesileidžia būti maitinama, sėda kur yra daugiau vaikų, nestresuoja, yra geros psichikos.

 

Nuo devintosios dienos lopšelinukė nustojo verkti ją paliekant darželyje. Iš darželio iki šiol pasiimam geros nuotaikos, būna, kad iš grupės išsivesti prireikia pastangų.

 

Prabėgus porai mėnesių savo mergaitės nenorą eiti namo prieš pietų miegą įvertinau kaip ženklą, kad jau galima bandyti palikti visą dieną. Šis sprendimas pareikalavo apsispręsti ir dėl nuvykimo į darželį būdo. Supratę, kad autobusu vežioti į darželį sudėtinga, pasitarę su auklėtoja, ryžomės palikti vaiką išankstinėje grupėje, nes tuomet į darželį ją gali nuvežti vyras. Vadinu šiuos pokyčius antruoju adaptacijos etapu, nes dėl naujos auklėtojos ryte ir naujos patalpos, kurioje mūsų vaikas lieka iki patenkant į pagrindinę grupę, mūsų mergaitė išgyveno ir elgėsi labai panašiai kaip ir pirmuoju adaptacijos etapu. Po keletą dienų trukusio naujos auklėtojos ir patalpos jaukinimosi viskas vėl susidėliojo į vietas ir, svarbiausia, nekilo jokių problemų dėl pietų miego. Tvarkingai išmiega dvi valandas ar net daugiau.

 

Ligos. Per šiuos beveik 3 darželio lankymo mėnesius pastebėjau tendenciją, jog vaikas vienąkart į mėnesį suserga. Pirmąjį mėnesį dėl ligos nelankė 3 dienas, antrąjį – 8 dienas, o trečiąjį – 10 dienų. Paprastai iki pradedant sirgti 2 savaites darželį atlanko nuosekliai. Ir ligos (viršutinių kvėpavimo takų diagnozės, peršalimas), kol kas nepareikalavusios sunkaus gydymo. Pakakdavo pavartoti sirupo nuo kosulio, nosies valymo ir poilsio namie kartu su manimi. Žinodama, kad pradėjus lankyti darželį ligos neišvengiamos, sąmoningai dar negrįžau į darbą.

 

Adaptaciją lengvinantys veiksniai

 

Apibendrindama adaptaciją darželyje, esu linkusi manyti, kad prie jos palengvinimo prisidėjo tokie dalykai:

- buvimas bet kokio darželio (nebūtinai planuojamo lankyti) kieme;

 

- kitų vaikų (pavyzdžiui, iš artimos aplinkos) vardų minėjimas ir fakto, kad tie vaikai eina į darželį (aš migdydama nakčiai akcentuodavau, kad tie ir tie vaikai jau eina miegot, nes ryt jiems į darželį, o tėveliams į darbą) konstatavimas;

 

- nuotraukų, padarytų esant vaikui darželyje pirmąją dieną, rodymas ir prašymas pakomentuoti, kur tai yra;

 

- susitarimas su auklėtoja, kaip elgsitės išsiskyrimo metu (savo atveju, kad ir kaip pykdavo, greitai ir ryžtingai pasakydama kada ateisiu atsisveikindavau, o auklėtoja paimdavo ją nuo mano rankų);

 

- dienoraščio vedimas pirmomis darželio lankymo savaitėmis;

 

- ryžtingas apsisprendimas, kad ir aš noriu, jog vaikas lankytų darželį, ir pats vaikas jau yra pasirengęs jame būti;

 

- vengimas tikėti neigiamais, neįtikinančiai skambančiais komentarais dėl pasirinkto darželio ir galėjimas nepasiduoti emocijoms pirmąją buvimo darželyje dieną. Kiekvienas iš mūsų turime skirtingų lūkesčių dėl darželio pasirinkimo, tad dėl tų lūkesčių tenkinimo tik mes ir ne kas kitas galime įsitikinti pradėję leisti savo vaiką į tą darželį;

 

- darželio lankymas ne nuo rugsėjo 1-osios. Daugelis mano vaiko grupės vaikų jau adaptavęsi darželyje, todėl maniškė galėjo tikėtis didesnio auklėtojų dėmesio, o adaptavęsi ne taip skaudžiai reaguoti į naujai atėjusį vaiką, bet, priešingai, būti jam pavyzdžiu.

 

Darželio lankymo įtaka vaiko elgsenai

 

Įvardindama vaiko ir jo dienotvarkės pasikeitimus negaliu būti tikra, kad tie pokyčiai nebūtų pasimatę tiesiog ir toliau mano vaikui leidžiant laiką drauge su manimi, bet vis tik tikiu, kad tai ne maži darželio lankymo rezultatai:

 

- vaiko dienotvarkė laiko atžvilgiu pasidarė pastovi. Vienodu laiku keliasi ir šiokią dieną, ir savaitgalį, tuo pačiu laiku užmiega pietų miego ir nakčiai. Migdymo nakčiai procesas sutrumpėjo ir palengvėjo;

 

- išmoko valgyti pati. Ankstesni mano bandymai mokyti valgyti su įrankiais baigdavosi tuo, kad vis tiek turėdavau maitinti aš;

 

- išmoko pati nusimauti ir užsimauti kelnes sėdant ant puoduko. Kurį laiką šis užsiėmimas buvo ne dėl noro sėsti ant puoduko, o kaip tiesiog naujai išmokto įgūdžio demonstravimas;

 

- ėmė rodyti tas kūno dalis, kurių aš dar nebuvau išmokiusi;

 

- išmoko laikyti rankose pieštuką ir juo piešti. Mano bandymai buvo beviltiški, namuose net nesudomindavau tiesiog į rankas paimti pieštuką, o dabar ir namuose dažnai reikalauja pieštukų;

 

- išmoko eiti kaip žąsiukas ir meškiukas. Supratau, kad darželyje taip vyksta fizinė kultūra;

 

- kalbinama savo kalba pasako darželio grupiokų vardus. Iš to suprantu, kad jau turi savo favoritus. Lavėja kalba, kuriai įtakos turi darželio inventorius. Pavyzdžiui, namuose arklio paveikslėlyje niekaip nepavadindavo, o darželyje besisupdama ant arklio išmoko ir jį vadinti;

 

- pavalgiusi, kažką gavusi ko prašė, pasako „ačiū“. Nežinau kodėl, bet patys namie visiškai neskatinom dėkoti;

 

- išmoko labiau koncentruoti dėmesį (pavyzdžiui, valgydama mažiau blaškosi, ilgiau pažaidžia savarankiškai);

 

- išmoko spalvų pavadinimus. Kartą pasiimdama iš darželio atkreipiau dėmesį į ant sienos kabančius vaikų mėlyna spalva išpieštus kūrinius. Po kurio laiko nebesistebėjau, kodėl mano mergaitė vis mini mėlyną spalvą;

 

- išmoko atsiskirti nuo manęs. Tai didžiausias pasiekimas. Iki darželio lankymo ji nėra buvusi palikta kieno nors kito, nei mano ar vyro, globai.

 

 

 

Įrašo pagrindinėje nuotraukoje lopšelinukė stotelėje laukia autobuso važiuoti namo :)