Tarp visų pažįstamų, turinčių vaikų, esam paskutiniai pasipuošę elgutę. :) Skubėti labai nesinorėjo, kad tas dżiaugsmas nedingtų su laiku.
Pagaminau dar girliandą lauke pakabinti iš eglės, pušų šakų, norėjosi ne tik namie šventiškai pasidabint, bet ir lauke, kad ir aplinkiniams švenčių džiaugsmą skleist.
O ir eglė mūsų kitokia nei visada. Kiek pamenu dar iš vaikystės, visada puošdavom dirbtinę. Šiais metais, paćiai tapus mama, norėjosi kitokios - būtinai gyvos. Na ir eglė ne eglė, o kenis, kad Atėnė pirštų nesibadytų. Žaisliukus irgi norėjau atnaujint, tad tik seną karoliukų girliandą panaudojau, o kiti šiais metais pirkti iš kuriančių mamų. Kokie mieli man! O ir Atėnei po metų kitų bus labai įdomu, kur eglutė, kur stirniukas ar kur kokia snaigė kabo. Prisimažinsiu, man pačiai labai smagu tokie žaisliukai. O ir kūrėjams smagu, kad iš jų perka, kad suteikia tiek gražių emocijų.
Laukiu dar kelių medinių žaisliukų, ir šių metų kenis bus pilnai papuoštas.
Mażylei smagus puošimo procesas irgi buvo, sėdėjo karoliukais ir girliandom apsikarsčius. :)) o ir dabar būna kokią snaigytę nusikabina, pakramto. O man ramu, nes žinau, kad nieko neprarys, nesudaužys, o pabodus "ragauti" vėl galėsiu kabint ant šakos. :)
