VASAROS GIDAS 2014. Pirmos atostogos trise. Su ratais. Prie jūros.

Orai pasakiškai geri (net per geri), tad naudojamės proga ir lekiam į Klaipėdą aplankyti senelių. Visai savaitei! Pavadinkime tai ATOSTOGOMIS.

Pirma, mums tikrai pasisekė turėti senelius prie jūros. Galim čia nors ir visą vasarą būti ir neišleisti nei cento. Aišku tokiu gerumu nepiktnaudžiaujam ir už viską visada esam be galo dėkingi! Kadangi stogą virš galvos visada turime - per tokias atostogas paišlaidaujame kitur.

Antra, atostogos pas senelius turi ir savų pliusų, ir minusų. Poilsis su visais patogumais, virtuve, TV, internetu, ant stalo garuojančiais pietumis, be jokių rūpesčių, su papildoma pagalba. Bet mes netampom liūto už ūsų, tad šį kartą tik apie tai, kas buvo gero!

Trečia, per šias atostogas supratau labai daug, bet galiu apibūdinti visa tai ir vienu sakiniu: tikrų atostogų, per kurias žmonės ilsisi, jau niekada arba bent jau greit neturėsiu :) Smegenys visada įjungtos: į paplūdimį pasiimti tą ir tą, saugoti, kad neprisivalgytų smėlio, jau laikas miegui, rytoj tokia ir tokia košytė, naktį žindymas, 6.00 "Labas rytas, mama" ir t.t. Žodžiu papludimy ramiai sau knygos nepaskaitysi :) Bet, nepaisant visko, šių atostogų nekeisčiau į jokias kitas, nes laikas, praleistas trise, man yra pats geriausias! Tiksliau keturiese, nes mūsų katinas atostogauja kartu :)

Ketvirta, mūsų atostogos orientuotos į kokybę, o ne kiekybę. Tai reiškia, kad mūsų atostogų tikslas yra ne aplankyti kuo daugiau objektų, o tiesiog pasimėgauti jūra, pušynų kvapu ir pačia geriausia kompanija - šeima!

Taigi šį kartą ne apie aktyvias keliones, ne apie tai, ką galima įdomaus pamatyti pajūry (nors gal šiek tiek ir apie tai), o apie pirmų atostogų su vaiku ypatumus.

Daugiausia orientavomės į poilsį prie jūros, paplūdimyje. Kad nebūtų viskas taip nuobodu - kas dieną vykdavome vis į kitą paplūdimį. Vykdavome tik po pietų, apie 16 val., kai saulė jau nebekaitri ir būdavome beveik iki saulėlydžio, su visa reikiama amunicija: puspalapine, rankšluosčiais, skėčiais, baseinuku ir t.t. Žodžiu į paplūdimį reikia neštis tikrai ne vienu krepšiu daugiau, nei tada, kai poilsiaudavome tik dviese.

Taip pat rinkdavomės neįgaliesiems skirtus paplūdimius, nes su ratais taip žymiai patogiau.

Nors paskutinę savo atostogų dieną supratome, kad su kūdikiu į paplūdimį vis tik patogiausia eiti su nešyne, nes vežimėlį sunku tempti, o pamigdyti galima ir ant dekio puspalapinės pavėsyje.

Kas dar? Sakyčiau neįdegiau visiškai, nes mūsų Adomuko jūros ošimas nemigdė, tad daugiausiai laiko praleidau pavėsyje gaudydama mažąjį ropotoją, kad neprisivalgytų smėlio. Buvo ką veikti ir be knygos :) Nors šiuo klausimu buvau susidariusi klaidingą nuomonę, nes daugelis pasakoja, kaip gera atostogauti su dar nvaikštančiu vaiku, pasodini ir žaidžia sau... Nieko panašaus, patikėkite! ;)

Paplūdimiai palyginimui:

Smiltynė. Automobilį statėme netoli šiuo metu rekonstruojamo Pilies muziejaus, ten galima rasti ir nemokamą parkavimą. Apskritai Klaipėda man patinka dar ir tuo, kad šeštadienį ir sekmadienį parkavimas visur nemokamas, kai tuo tarpu Vilniuje – tik sekmadienį. Toliau - malonus pasivaikščiojimas man asmeniškai gražiausioje Klaipėdos vietoje – Kruizinių laivų terminale.

Pamažu prieiname Senąją perkėlą.

Keltas iš Klaipėdos Senosios perkėlos į Smiltynę kainuoja 2,90 Lt 1 žmogui į abi puses, keliasi kas pusė valandos, yra ir pertraukų. Keliantis su vežimėliu - bilieto kaina ta pati, tik bilietą reikia pirkti "Keleivis su vaiku" ir eiti pro specialius vartelius. Išlipus iš kelto žygiuojame tiesiai tiesiai pušynų taku apie 1 km kol pasiekiam jūrą.

Toks ilgokas ėjimas iki jūros turi ir savų pliusų: mažylis vežimėlyje gali pasnausti, o plaučiai pasimėgauti tikrai grynu oru.

Paplūdimys platus, patogus: su dušu, tualetu, nemokama vaikų žaidimų aikštele, kavinėmis ir kt.

Ramu. Vanduo labai skaidrus, švarus ir krantas labai negilus, tad su lakstančiais vaikais tai didelis privalumas.

Klaipėdos neįgaliųjų paplūdimys arba Melragės II neįgaliesiems pritaikytas paplūdimys. Daugiau žmonių nei Smiltynėje, tualetai pastatyti, bet dar neveikia, tad visiems poilsiautojams tenka naudotis vieninteliu biotualetu, yra vaikų žaidimų aikštelė, bet atrodo mokama. Kavinės. Vanduo jau ne toks švarus ir kur kas giliau.

Palanga. Neįgaliesiems skirtą paplūdimį radome Meilės al. pabaigoje, ties Dariaus ir Girėno gatve. Priėjimas - privažiavimas tikrai patogus. Žmonių pakankamai tiršta, tad ramybe nepasimėgausi. Nei paplūdimys, nei vanduo nėra ypatingai švarūs. Vandenyje ties krantu gilu. Kavinės kaip ir visur, tik viskas brangiau. Tualetai veikia tik iki 19 val.

Apibendrintai: daugiausiai kartų rinkomės Smiltynę

Nors jūrą pasiekti šiuo būdu užtrunka ilgiausiai, tačiau kėlimasis keltu

žuvėdrų palyda

ir pasivaikščiojimas pušynu

turi tam tikros egzotikos :) O paplūdimys tikrai 5 žvaigždučių klasės!

Dar vienas pastebėjimas dėl poilsio paplūdimy, tai tikrai verta apmąstyti perkant patogų maudymosi kostiumėlį žindančioms mamytėms, nes mano šiam reikalui tikrai buvo nepatogus, o jau lakstyti ir ieškoti kito buvo gaila atostogų laiko.

Dar aplankėme Delfinariumą.

Nors jau skaičiau mamyčių komentarus apie nemažą kainą, bet nesiveliant į šią diskusiją tik trumpai apie įspūdžius. Pirmiausia - kodėl mes sugalvojome ten apsilankyti. O trumpai istorija tokia, kad visai atsitiktinai su Adomuku apsilankėme Lėlių vežimo teatre, kuris vyko gamtoje, ant pievos. Negalėjau patikėti, kad mano šitam pypliui taip patiko spektakliukas, jį visą išžiūrėjo su aikčiojimais ir emocijomis. Na ką, nutarėm tuomet parodyti dar įspūdingesnį - delfinų pasirodymą.

Neklydom - mažiukiui tikrai patiko, visą pasirodymą akytėm sekiojo delfinus, aikčiojo, šypsojosi. O tėveliai, matyt, daugiau į vaiką nei į delfinus žiūrėjo. Mane, kaip mamą, žinoma labiausiai sužavėjo delfinė su vos kelių dienų delfinuku.

Labai įstrigo viena perskaityta frazė, kad mažas delfinukas žindo beveik kas 10 min. Oho kiek delfinė turi turėti jėgų!

Dėl visų formalumų paminėsiu ir kainą :) Kėlimasis su keltu iš Klaipėdos Senosios perkėlos iki beveik Delfinariumo (tokie keltai plaukia likus maždaug 40 min. iki delfinų pasirodymų, kurie vyksta 11.30, 13, 15 ir 17 val.) - tie patys 2,90 Lt 1 žmogui į abi puses. Įėjimas į Delfinariumą 30 Lt 1 žmogui, vaikams iki 4 m. nemokamai.

Vieną vakarienę susirengėm prie Olandų kepurės. Ši vieta mane sužavėjo iš pirmo žvilgsnio, tad stengiuosi čia pabūti bent kartą per vasarą.

Laukinė jūra. Tai reiškia gražu, bet tuo pačiu ir tikrai nešvarų vandenį, netvarkytą, akmenuotą paplūdimį, prie kurio prieiti su vežimėliu neįmanoma, tiksliau pažiūrėti iš viršaus įmanoma

o nusileisti prie pat jūros – na, nebent vežimėlį nešant ilgais laiptais žemyn ir aukštyn. Vakarienė buvo skani, bet kol Adomukas pats gerai nevaikščios, tikriausiai čia nebevažiuosim.

Na ir, žinoma, visas atostogas vainikavo Jūros šventė.

Jau n metų tradiciškai vykstame į šią šventę ir švenčiame, tik šiais metais viskas kitaip. Kadangi per tokius karščius Adomukas įgijo alergiją vežimėliui, tai su 9 kg. rankinuku ilgai nepavaikštinėsi. Rinkomės ramesnes vietas, buvome kur kas trumpiau ir šokome pagal Adomuko dūdelę!

Taigi pasiklausėme kelių koncertų (nemokamai), pasisukome apžvalgos ratu, žinoma, be vaiko! (1 žmogui 20 Lt, vaikams - 15 Lt, o vaikams iki 10 m. - 10 Lt)

vaizdai buvo tikrai labai gražūs:

apsipirkome mugėje (čia jau patuštinau piniginę, bet viskas atrodė taip gražu...), pavalgėme vafliukų (neįtikėtinai pigiai - tik 5 Lt už 1 visą šokoladinį vafliuką su bet kokiu "prieskoniu"), pažiūrėjome tikrai įspūdingus fejerverkus. Ech, jūra, jūra, tavo šventė buvo smagi! :)

Keli pastebėjimai: Klaipėdos senamiestis, kuriame ir vyko didžiausias šventės judėjimas, tikrai netinkamas važinėtis vežimėliu, nes grindinys grįstas dideliais akmenimis, tad labai sunku pravažiuoti, koncertų garsas kiek per garsus net mano ausims buvo, tad apie mažųjų ausytes net nekalbu, tad tokiose vietose ilgai neužsibuvom. Apskritai daug kas mums galėtų paprieštarauti, kad su kūdikių tokios šventės ne vieta, bet gi ATOSTOGOS! Tad leidom ir sau vien vakarą panaktinėti :)

Pabaigai. Grįžom tikrai geros nuotaikos, nors ir ypatingai nepailsėję. Mažylis tikrai iškrito iš savo ritmo ir kelios naktelės po atostogų buvo neramios. Namų pasiilgom visi: ir mes su vyru, ir mažylis, kokias dvi valandas, kol krausčiau lagaminus, mažiukas vis džiaugėsi savo žaislais. Taip pat tik grįžusi namo pastebėjau, kaip Adomukas ūgtelėjo per savaitę visomis prasmėmis: jau ir stalčius atsidaro, ir puikiai ropinėja iš paskos, kur tik eičiau, ir tiesia rankytes, kad paimčiau :)