Kai namie atsirado kūdikis, viena laukiamiausių ir gražiausių švenčių man pasidarė krikštynos. Tai šventė, kuri išties priverčia jaustis pakiliai, net jei ir nevilki prabangios suknelės, o šventė viso labo vyksta kuklioje senelių sodyboje.
Taip jau nutiko, kad per pastaruosius tris metus teko sudalyvauti nevienose ir net ne vienoje dešimtyje krikšto saramento suteikimo švenčių, tad noriu pasidalinti keletu patarimų, kurie galbūt kažkam tikrai pravers planuojant šią šventę, ar tiesiog dėliojant visus taškus ant i.
PASIRUOŠIMAS
Niekada nenuvertinkite to momento, kuomet pradedate ruoštis krikšto ceremonijai bažnyčioje. Nepabijokite nei senų baldų namuose, nei nedažytų sienų ir pasikvieskite šventės fotografą valanda anksčiau. Yra keletas labai smagių ir prasmingų tradicijų, kurios tikrai suteiks jūsų šventei prasmingumo. Seniau, ruošiantis krikšto priėmimui, krikšto tėveliai, savo krikšto sūnų ar durką nuprausdavo. Šiais laikais retai kas tai prisimena, nes atėjus šventės rytui visi kažkur skuba, lekia. Tad galima bent minimaliai prisimenant šią gražią ir prasmingą tradiciją, ją atkartoti. Užtektų ąsočio vandens, dailaus rankšluostėlio. Jei nenorima ar neturima laiko maudyti vaikelio, užtektų tiesiog nuplauti vaikeliui pėdutes. Simbolinis apiplovimas reiškia, kad krikšto tėveliai savo krikšto dukrai ar sūnui vandeniu nuplauna visas negandas, blogumus ir nelaimes.
Dar vienas simbolis krikštynų aktas - krikšto tėvelis į krikštuko batukus įdeda popierinį pinigėlį (taip jam linkėdamas turtingo gyvenimo kelio) ir batukus apauna.
Seniau atėjus laikui vaikelį vežti į bažnyčią krikštui, jis būdavo iškeliamas pro langą, taip siekama apgauti visas prie durų slenksčio tykančias piktąsias dvasias.
APRANGA
Turbūt pati mėgstamiausia mamų šventės pasiruošimo dalis - vaikelio apranga. Juk tą dieną išties norisi, kad krikštukas ar krikštukė atrodytų nepakartojamai. Tačiau kuo nuoširdžiausiai patariu atsižvelgti į vaikelio amžių ir rūbelius verčiau parinkti patogius, kad ir netokius puošnius.
Neretai kai krikštukui vos keletas mėnesių, mamos papuošia juos mažais mielais kostiumėliais. Tos mažos didelių vyrų kostiumų kopijos, varlytės po kaklu, liemenės ar net frakai atrodo išties labai mielai. Bet tik tada kai jie ant pakabos :D Nepamirškite, kad vos kelių mėnesių kūdikėlį krikšto metu teks laikyti ant rankų, tad visas elegantiškojo frako grožis išnyks, nes jis pavirs į sukilusį, ties kūdikėlio pažastimis neaiškų rūbą. Vaikelis nuotraukose atrodys tarsi be kaklo. Klasikinio siuvimo kelnyčių klešnės greičiausiai kils į viršų ir kažkam teks nuolat jas timptelti žemyn. Na o ir pats kūdikėlis jausdamasis neitin patogiai, šventės metu bus irzlus, o galbūt net ir isteriškai verks.
Labai rekomenduočiau rinktis tokius krikšto rūbelius, kurie turi itin nesudėtingą priėjimą prie krūtinės. Kadangi krikštynų metu Katechumenų aliejumi patepama krikštijamojo krūtinė, kunigas jus tikrai prašys prasegti rūbelį, kad jam būtų lengviau prieiti prie vaikelio krūtinės. Jei rūbelis neturi lengvo priėjimo prie krūtinės ir tėveliai ceremonijos metu puola atseginėti ar nurenginėti rūbelius, šie veiksmai, kiek teko matyti, labai greitai ir itin smarkiai suerzina krikštukus. Pasipila graudžios ašaros ir šauksmai.
Vos ne pagrindinis klausimas ruošiantis krikštui - ar reikia krikšto skraistės?
Šį klausimą vertėtų iškart, rezervuojant krikštynų datą bažnyčioje, paklausti kunigo. Sakoma, kad kiekvienoje bažnyčioje sava tvarka :) tai ir kiekvienas kunigas turi savo požiūrį ir įsitikinimus į šią tradiciją. Šiais laikais neretai pakanka šviesaus krikštuko rūbelio, tačiau pasitaiko ir taip, kad kunigas ne tik rekomenduoja, bet ir reikalauja įsigyti šią skraiste, nes tai esą vienintelis, taip vadinamasis, krikšto rūbas.
KRIKŠTO ŽVAKĖ
Patarimų renkantis krikšto žvakelę turbūt nereikia. Šiais laikais, kai pasiūla ypač didelė, kiekvienas renkasi pagal skonį ir grožio suvokimą. Žvakeles dekoruoja kaspinais, gėlėm ar drobės elementais. Tik linkiu nepamiršti vieno, kad šventė smetu krikšto žvekelė degs ir jei persistengsite su krikšto žvakės dekoru, gali kilti šioks toks mažytis gaisras :) 
Na, o pasibaigus krikšto ceremonijai, vienas iš pagrindinių klausimų - o ką daryti su žvake? :) Kartais pats kunigas pasiūlo susirinkti visiems vaikams dalyvavusiems krikštynose į krūvelę ir drauge užpūsti krikštuko žvakelę. Na o jei vaikučių krikšto šventėje nėra, krikšto žvekelė užpučia krikšto tėveliai ir krikštuko tėvai.
KRIKŠTAS
Pati smagioji dalis, kuomet turbūt tik koks 10 proc. krikštukų apsieina be ašaryčių. Siūlau iš anksto tam nusiteikti ir pasiruošti, ne svaiko verksmas bažnyčioje skamba ir aidi ypač galingai :D
Ypač žaismingi ir draugiškai vaikučio atžvilgiu nusiteikę kunigai, neretai leidžia krikštukui su rankytėm išbandyti vandenuką, jį paliesti ir patyrinėti prieš pildami jį ant galvytės. Na, o jei taip nenutiko, stenkitės nedaryti staigių judesių verčiant vaikutį ir jo neišgazdinti. Geriausia dar prieš tai, uždėti ranką ant krikštuko nugarytės, kad vaikutis spėtų apsiprasti. Verčiant galite tyliai kalbinti ir laikyti akių kontaktą, leisti įsikibti į pirštą ar ranką. Kiek teko stebėti, ypač akių kontaktas su krikšto tėvais sumažina ašaryčių ir streso krikšto metu galimybę.
Iš anksto pasiruoškite skepetą ar nosinę, kuria nusausinsite vaikučio galvytę. Rankšluostėlį kartais duoda ir pats kunigas. Nepamirškite, kad neretai bažnyčiose būna vėsu, o ir išėjus po ceremonijos į lauką šlapia galva, vaikučiui didesnė tikimybė apsirgti.
FOTOSESIJA
Kas teiraujasi, jei yra galimybė, visuomet rekomenduoju krikštynų fotosesiją daryti prieš krikšto ceremoniją. Tuomet krikštukai dažniausiai būna dar geros nuotaikos, nepervargę, noriai pozuoja, žaidžia.
Fotograuojant vaikus, svarbu jiems parūpinti veiklos, nes retas kuris vaikas paprašytas sėdės ir šypsosis objektyvui. Muilo burbulai, balionai, jei fotosesija prie vandens telkinio - popieriniai laiveliai, saldumynų ragavimas, pledas pievelėje...Žodžiu viskas, kas jūsų vaikui susiję su pramoga. Tuomet nuotraukos išeis pačios natūraliausios ir žaismingiausios ir be pozavimo.
