Įžengus Naujiesiems metams, dažnas iš mūsų apmąsto tai, kas įvyko per praeitus metus, ką ypatingo nuveikė ar kokius tikslus pasiekė. Dažnai šis laikotarpis tampa atskaitos tašku, baltu švariu lapu, nuo kurio pradedame kurpti naujus planus, vėl prižadame, jog dabar jau tikrai pradėsime sportuoti, mokysimės seniai norėtą išmokti kalbą ir daugelis kitų panašių frazių. Nors mano galvoje nuolat sukasi daug minčių ir idėjų, nesu linkusi garsiai užsibrėžti daug konkrečių tikslų. Šiuo metu tiesiog linkiu sau energijos, ryžto, kantrybės ir sveikatos. Esant geros savijautos ir jei tik yra noro ir jėgų galima sėkmingai siekti savo tikslus ir nesustoti, tobulėti, išbandyti ką nors naujo, užvesti vidinį pokyčių variklį. Per šiuos jau besibaigiančius motinystės „atostogų“ antrus metus supratau, kaip svarbu kitų palaikymas, pagalba, geras žodis. Kaip svarbu dalintis pareigomis su antrąja puse, būti suprastai ir išklausytai. Supratau, kokia dėkinga esu artimiesiems, seneliams už laiko praleidimą su dukrele, kai manęs laukė neatidėliotini reikalai, ar artimo žmogaus paruošta vakarienė, kai tu pati jau atrodo nieko nebespėji. Ir kaip gera kartais tiesiog pabūti ir vienai, su savo mintimis, nelekiant lyg nesibaigiančioje karuselėje. Moteris, mama dažnai linkusi užsimesti sau ant sprando visus darbus, visada visur suspėti, tobulai viską atlikti ir pati nepriekaištingai atrodyti. Dažnai tai yra ir aplinkinių įtaka ir keliami reikalavimai. Tačiau linkiu nebijoti būti tobulomis visur ir visada, nebijoti bandyti ir klysti ir svarbiausia „nepamesti“ savęs. Laiminga mama – laiminga šeima – laimingi vaikai.
Jei norite komentuoti, turite prisijungti