Pokyčiai, nevalgiukas ir kiti reikalai

Labas rytas:)

Oi, kiek susikaup papasakoti, bet pradėsiu nuo seniausių įvykių. Kovo 8-oji. Moters diena.

Mūsų namuose dvi moterys. Moteris ir moterytė. Bet kasmet sveikina šeimos vyrai mus abi. Ir kiek laimės tai mažai damutei, kuri gauna savo tulpes ir nešasi merkti į savo kambarį. Man be galo gražu,kad vyras ir ją sveikina, parodydamas dėmesį, meilę ir primindamas, kad ji taip pat auga moterimi. Aš šios dienos kasmet laukiu. Man ji asocijuojasi su beprasidedančiu pavasariu. O kur dar gėlės, kurios papuošia namus ir suteikia spindėsio.

Šią savaitė mūsų mažoji moterytė grįžo į darželio ritmą. Gimus Ignukui buvom nutraukę sutartę ir nusprendę jos neleisti, kad išvengtume ligų. Deja, tai visiškai nepasiteisino, dukrytė namie sienom lipo. Ji ne iš tų vaikų, kruie gali ilgai išbūti izoliuoti nuo socialinio gyvenimo. Užpildžiau prašymą lankyti darželį nuo rugsėjo, bet atsitik tu man taip, kad ji gavo vietą dar sausio pabaigoje. Sutarėme, kad pradės lankyti nuo kovo. Tad pirmadienį mažoji dama iškeliavo į savo naują grupę, bet tą patį darželį, kurį jau lankė. Mus pasitiko nuostabi auklėtoja, draugiška, rūpestinga. Nemeluosiu, labai pergyvenom kaip jai seksis, kad vėl bus ašarų pakalnės ir daug verkimo. Bet Gabrielė mus maloniai nustebino,- jokių ašarų, jokių verkimo ir puiki adaptacija nuo pirmos dienos. Į darželį keliaujame su šypsena veide. Nors lankė dar tik 3 dienas, bet jau ir draugų turi, ir į veiklą įsitraukia, ir grįžus namo nenustoja pasakoti ką veikė, su kuo žaidė, ką valgė, kiek miegojo ir visus savo "triukus". 

Tik va šiandien teko ją parsivežti. Grupėje siaučia noro arba roto virusas, nei vieno vaiko. Tad šią savaitę jau pabaigsime namie ir viliuosi, kad pati ji neatkris.

Vyriausias mūsų SImonas ir vėl prisidirbo:) Jau atsikėlė su užgulta nosimi, čiauduliu. Nežinau kuo jam tai baigsis, bet panašu,kad jis kaip magnetas traukia viską, ką tik įmanoma. Maža to, su juo turim bėdą, kad nelabai linkęs valgyti tam tikras daržvės, kaip pavyzdžiui pomidorai, burokai. Tenka sukti galvą, kaip priversti paragauti. Šį kartą išmėginau patiekalų pateikimo kitaip būda. Pavyko. Valio, jis suvalgė visus pomidorus, ir dabar jau noriai juos valgo. Ką gi, kitą kartą reiks bandyti kitus produktus,  į kuriuos kol kas žiūri skersuodamas.

O mažasis Ignukas liūdi. Pripratęs visuomet būti apsuptas sesės, pirmą dieną stresavo ir nuo manęs nesitraukė nė per žingsnį. Antrą dieną jau buvo lengviau, vakar visai gerai. Bet išgirdęs šiandien grįžusią sesę, savo maitinimo kėdėje persisuko visu 180 laipsniu. O kooooookia šypsena jis pasitiko Gabrielę. Ir dabar jau sekioja ne mane, o ją:) Man tos kelios dienos buvo atsikvėpimas. Būnant namie su vienu vaiku net kyla klausimas "o ką dabar veikti?":) Toks tas daugiavaikių mamų gyvenimas: tempas tempas tempas, o kai atsipalaiduoji, tai atrodo, kad veiklos ir nebėra:) Mes ramiai gyvenome pusiau tinginiaudami, keliaudimi į kiemą, žaisdami ir viską spėdami:)