Sveiki! Och, kokia ilga ir sunki buvo praėjusi savaitė. Urtė visą savaitę praleido darželyje. O aš jau - naujame darbelyje.
Tiesą sakant, supratau, kad sunkoka, kol dar nepersidėliojome buities darbų su vyru. Viską "vežt vienai" ganėtinai trūksta jėgų. Ypač kai darbas naujas, informacijos daug, galva įsiskauda, o vakare - vakarienė, maitinimas, indų plovimas, rengimas, maudymas... Ir prigulus vakare užmiegi nesulaukusi vakarinių žinių pabaigos :)))) Bet tikiuosi įsivažiuosime į vėžes.
Taigi - Urtė darželyje apsiprato, nosis kiek varva, bet ką padarysi. Mano atradimas - Urtę į grupę veda tėtis. Tada ji lieka be jokių ašarų. O su manimi rauda, praktiškai reikia atplėšti nuo savęs. O tada jau ir man graudu, tad bent kol kas tas darbelis atiteko tėčiui. Ir vakare aišku Urtei be proto reikia mamos. Praktiškai ant rankų reikia nešioti. Žinojau, kad ji labai prisirišusi prie manęs, tad natūralu, jog baisiai dėmesio reikalauja bent vakare :) Matyt čia dar reikia laiko ir Urtei paaugti.
Taip pat praeitą savaitę atšventėme brolio išleistuves iš paruošiamosios grupės ir namie jau turime be kelių minučių pirmoką :))) Sesei labai patiko Roko ir grupės draugų oficiali programa su eilėraščiais, dainomis ir šokiais! Lingavo, plojo ir krykštavo, kai brolis išeidavo į priekį :) Po oficialios dalies paleido vaikai savo svajones į orą prie balionų pririštas. Urtei baisiai gaila tų balionėlių buvo :) Vakarinė dalis buvo VDU botanikos sode - eksperimentų programa būsimiems pirmokams ir žaidimai lauke. Gaila, nefotografavau, nes teko saugoti ir laikyti pasiutėlę, bet buvo tikrai labai įdomu ir smagu!
Taigi, tokie mūsų įspūdžiai. Kirba mintis kažkur, kad gal kiek ankstokai startavau su darbais ir darželiais, bet kitavertus, niekas nežino, kas kada kur ir kaip turi būti :)
Mūsų irgi greit laukia darželis ir grįžimas į darbą. Jau dabar daug stresuoju. Vis laukiu blogų, kaip darželyje sekasi Urtei, nors ir neviskas Jums lengva, bet aš kažkaip skaitydama nusiraminu... Ačiū jums už tai ir sėkmės toliau, lauksim naujienų 🌷😀
Viskas bus gerai, pradžia visuomet būna sunkoka. Aš jau dabar irgi su nerimu laukiu rudens, kuomet savo Urtę taip pat pradėsim vesti į darželį. Dėl visa ko sakiau irgi darysim taip, kad ryte į darželį ves tėtis, o mama pasiims, bus ramiau ir man, ir galbūt Urtei 😀
Sėkmės, stiprybės, kantrybės🌷🌷🌷
suprantama, pradžia abiems nelengva. Įsivažiuosit po truputį. Aš, grįžusi į darbą po daugiau nei dviejų metų irgi kaip kosmose jaučiausi.
Kantrybės ir jėgų jums😉