Pramogos ir kasdienybė su pasiutėle Urte: savaitė be mamos, arba kol mama ligoninėje

Sveiki! Pagaliau aš jau namie. Praėjusi savaitė buvo sunki mums visiems - tėčiui teko iššūkis suvaldyti du pasiutėlius bei prižiūrėti namus ir "ūkį", vaikams savaitėlė be mamos, o mamai teko išbandymas laparoskopija.

Operacija pavyko, jau ilsiuosi namie, bet man buvo sunku be vaikų ir vyro "uždarytai" palatoje. Juk čia ne atostogos su draugėmis ar komandiruotė, jau nekalbant apie savijautą. 

Vyras su vaikais lankė kasdien, išskyrus dieną, kai po operacijos neleido nei keltis, nei sėstis, nenorėjau jų gąsdinti :) Urtė visada įlėkdavo į palatą net žviegdama iš džiaugsmo, o išeidama vis vesdavosi už rankos namo kartu. Ir gaudavau vis pagamintų vaikiškų siurprizų - slaptų vokelių su "kramtoškėm" ar saldainiais, rankų antspaudukų. Oi, išradingi tie vaikai.

Žodžiu, liūdna nebuvo ir man, ir tėveliui namie :) Vaikai, sakė, siautė, dūko ir pešėsi, teko susidraugauti su skalbykle bei džiovykle.... Bet lyg didelio streso vaikai nepatyrė, valgė, miegojo ir siautė gerai, o aš jau namie, nors dar kokias kelias savaites gydytojo nurodymais tik kokia ketvirtadaliu savo pajėgumų :)))