Prancūzija - ne tik Paryžius..

Prancūzijoje esame buvę ne vieną ir ne du kartus, bet vis būdavome ar Paryžiaus centre, ar dar kitose lankytinose vienose. Dar mes mėgstame tiesiog pakeliui su mašina ten, kur norisi pvz. kalnuose ir pan.

Būtume ir šį sykelį panašiai keliavę, bet užstrigome oro uoste, tad teko tenkintis be transportinėmis pramogomis. Prisipažinsiu, kad buvo keista, jog į norimą aplankyti objektą nėra visuomeninio transporto. Teko pasitekti kojytes ir pėdinti pėsčiomis.

Taip  atradome Bovė (Beauvais) miestuką.

 Žygis iki centro miestuko ankstyvą rytą buvo labai prablaškantis kaip sakoma: “tinkamu laiku, tinkamoje vietoje”. Drėgnas ir šiltas (beveik jau karštas oras), bet pasiėmėme vandenuko buteliuką, tai  oras tapo tobulu pasivaikščiojimui. Priešais akis ėmė atsiverti atpažįstamai prancūziški ypatumai.

Dėmesys detalėms tikriausiai yra pagrindinis garsios prancūziškos estetikos aspektas. Viskas, nuo langinių iki šaligatvių, perteikia savotišką tvarkos jausmą.

Dažniausiai šį jausmą iššaukia subtilios dekoracijos, glūdinčios daugumoje objektų, ir ypač pastebimos architektūroje.

Vienu momentu gatvė, kuria ėjome, pradėjo leistis žemyn miesto centro link. Atsivėrė panoraminis vaizdas su išnirančios katedros viršūne, stipriai išsiskiriančios nuo aplinkinių vaizdų. Nors tikrai įspūdinga ir dabar, kvapą gniaužė bandymas įsivaizduoti, kaip galingai Cathédrale Saint-Pierre de Beauvais būtų atrodžiusi pilnai pabaigta. Statybos buvo  pradėtos 1225 metais. Tai turėjo būti vienas iš prabangiausių prancūzų gotikinės architektūros projektų. Tačiau katedros įgyvendinimą lydėjo nesėkmių lavina: nesutarimai tarp Beauvais vyskupo ir karaliaus Louis IX,  pasibaigė finansavimo katedros statyboms nutraukimu, ir net du kartus krito centrinis katedros bokštas. Pastarasis galutinai buvo pabaigtas statyti 1569 metais ir užtikrino katedrai aukščiausio pastato pasaulyje vardą. Tačiau titulo jis ilgai neišlaikė – bokštui kritimas antrą kartą 1573 metais sąlygojo projekto nutraukimą. Tuo metu pabaigti stovėjo tik katedros choras (centrinė gotikinio stiliaus katedrų, kurios iš viršaus primena kryžiaus formą, dalis) ir transpetas (šoninės gotikinės katedros dalys, sulyginamos su skersine anksčiau minėto kryžiaus dalimi), trūko visos navos (gotikinės katedros „koridorius“, kur susėda mišių lankytojai, sulyginama su anksčiau minėto kryžiaus stiebu). Net ir nepabaigta katedra atrodo nerealiai milžiniška. Prieinant prie jos iš šonų ar galo iš pradžių net nesuvoki, jog didžiosios katedros dalies nėra. Buvo įdomu pirmiausia nusistebėti jos dydžiu, ir tik po to suvokti, jog ji turėtų būti dar didesnė ir aukštesnė.

Ar mums patiko?

Taip. Vienareikšmiškai taip. Patiko ne tik didingumas, bet ir šalia esantys kiemeliai, bylojantis ekologiškumą. 

Štai kokia, visai  kitokia Prancūzija.