PRIEŠMOKYKLINUKŲ UGDYMAS

Mieli tėveliai:) 

Nežinau net kaip pradėti teisingiau savo naująjį blogą, kuriame bandysiu pasakoti apie tai, kaip ugdome, laviname ir užsiimame su sūnumi, kuris kitais metais keliaus į pirmą klasę. Tad pradėsiu nuo pradžių...Nuo rudens ir rugsėjo 2-osios:)

Nemeluosiu, didelė darželių šalininkė niekada nebuvau. Bet tik dėl to,kad niekada nesupratau, kodėl auklėtojos gali būti tokios veidmainės ir paviršutiniškos; tėvai gali vesti savo "sveikus" vaikus, kuriem iš nosies bėga žali snargliai, o kosulį galima išgirsti tik įžengus į darželio pastatą. Tokie įspūdžiai nekelia nei pasitikėjimo, nei didelio noro palikti ten savo vaiko. Bet...Yra dalykų, kuriuos privalu daryti- lavinti, ugdyti ir skatinti vaiko socialinį gyvenimą. Taigi...Intensyviai ruošėsi, nusiteikinėję morališkai iškeliavom į "nulinę klasę". Daug domėjausi, nagrinėjau, ką vaikai turi ten daryti, ko turi išmokti ir kokias žinias sukaupti prieš verdami mokyklos duris. Dar nuo praėjusio pavasario užsiiminėjau savarankiškai su sūnumi, sprendėme įvairias užduotis (matematines), pažindinomės su pasauliu, bandėme mokytis raidžių. Buvau rami,kad vaikas keliauja nevisai "žalias" ir jau šiokį tokį bagažą susirinkęs. O čia ir prasidėjo staigmenos...

Rugsėjis prabėgo netikėtai, ir kažkokių didelių pasiekimų nesulaukėm. Ne todėl,kad sūnus negabus, o todėl,kad auklėtoja pažindinosi su vaikais, dėliojo planus ir mintis, ...kol surengė susitikimą ir nusprendė ko ir kaip mokys, jau ir mėnesio kaip nebūta. Pripažinsiu, jos pasirinkta strategija šviesti pratybų sąsiuvinius ir taip pateikti užduotis man labai nepatiko. Bet..dauguma yra dauguma. Paklausyti kodėl? Todėl,kad nei mes, tėvai, galim konktroliuoti kiek vaikas ko išmoko, nei vaikas skatinimas tvarkingai dirbti savo ugdomojoje priemonėje (ka sbus daroma mokykloje), mano galva, čia paliekama laisvė auklėtojom duoti arba ne tas užduotis. Pirmus porą mėnesiu sūnus dažnai atnešdavo pasigirti ką ir kaip atliko..Darbeliai vis retėjo ir retėjo...Kadangi namie turime tokius pačius pratybų sąsiuvinius pro retą paklausiu ką jie naudojo darė,-bet atsakymas nedžiugina. 

Mano didelis patarimas tėveliams-domėkitės, klauskite vaikučių, nes nė nepastebėsite, jeigu prabėgs pusė metų, o jūsų atžala tik pieš ir žais. Be abejo, nesakau, tai nereiškia, kad taip turi būti visur-tikrai ne. Turime idealių pavyzdžių kitose ugdymo įstaigose, kur vaikai labai ir net labai daug užsiima, kur jie išmoksta viso to. būtent dėl šių priežasčių mes ir supratome,kad mūsų ugdymo įstaiga stabdo vaiko ugdymąsi, vietoj to,kad pilnai ir su kaupu jį paruoštų naujam gyvenimo etapui.

Tokia liūdna mūsų priešistorė, bet pažadu kitame bloge pradėti pasakoti ir dalintis, ką mes veikiame namie, kaip dirbame su vadovėliais, žaidimais ir kitomis priemonėmis, ir kaip sūnus ne tik išmoko per metus skaičiuoti, bet ir su dideliu noru žaidžia suaugusių Monopolį  ir pats atlieka sandorius:)