Prisiminimuose sukame laiką atgal ir grįžtame į Ventspilį...

Nežinau kodėl, gal tai išlikę iš vaikystės, kad atostogos visų pirmiausiai asocijuojasi su vasara.
Jau pats žodis vasara sukelia nuotykių. laisvės, poilsio pojūtį.
Vasarą atostogauja vaikai, ir tai reiškia, kad daug laiko  galima praleisti kartu.
O smagiai praleistas laikas kartu su artimais žmonėmis ir yra pats brangiausias prisiminimas.
Tad bandome prisiminti kokios gi tos atostogos buvo praėjusią vasarą.
Gal tai ir nebuvo  atostogos, kupinos nuotykių. Nebuvo išvykų į tolimas šalis. Net nebuvo tikros atostogos, o tik keletas laisvų dienų. Bet  tas laikas sukelia geras emocijas,  norime ji prisiminti, o prisiminę ir vėl jaučiamės laimingi.  
Nepamirštamas akimirkas klijuojame iš atskirų gabalėlių ir gauname įvairiaspalvę mozaiką. Kiekviena dalelė brangi, graži, nepamirštama…
O ta mozaika dar ir apčiuopiama, tereikia pasklaidyti atostogų dienoraštį, kuriame išvykų aprašymai, aplankytų vietų lankstinukai.

Vartome puslapius ir prisimename, kad keliavome po Vilkaviškio, Šakių, ir Marijampolės apylinkes, pabuvojome Birštone,Kelmėje,  Molėtuose, Dubingiuose, žvalgėmės po Dzūkiją, kopėme į piliakalnius, lankėmės muziejuose, koncertuose.
Kiek leidžia galimybės stengiamės pažinti savo gimtąjį kraštą. Tokios išvykos praturtina mus . Mes paverčiame jas trumpomis ir įdomiomis istorijos ir pasaulio pažinimo “pamokėlėmis”, paįvairindami  legendomis, padavimais.
Besklaidydami dienoraščio lapus nukeliaujame  į prabėgusią vasarą ir sakome, kad  įsimintiniausios atostogų dienos buvo praleistos kaimyninėje Latvijoje.
Pažinčiai su šia šalimi pasirinkome gėlėmis pasipuošusį Ventspilį. Tai miestas Latvijos šiaurės vakarinėje dalyje prie Baltijos jūros. Pavadinimas kilęs nuo per miestą tekančios Ventos upės pavadinimo.
Tai vienas seniausių Latvijos miestų.Istorijoje šis miestas minimas 1290 metais, kai čia buvo įkurta Livonijos Ordino pilis, kuri, nors daug kartų perstatyta, dabar restauruota ir stovi iki šiol kviesdama turistus susipažinti su istorija.Tą mes ir padarėme.Apsilankę pilyje ir apžiūrėję ekspozicijas, išbandėme rankos taiklumą šaudydami iš lanko.Kuris berniukas, nesvarbu didelis ar mažas tuo nesusižavėtų.
Pasirašėme svečių knygoje su tikra plunksna. Juk tik knygose buvome skaitę, kad senovėje taip buvo rašoma. O dabar pasitaikė proga išbandyti ir patiems.

Susipažinimui su miestu labai  įspūdingai ir  žaismingai pateikti keturi skirtingų spalvų maršrutai. Įdomu buvo žemėlapio pagalba keliauti nuo objekto iki objekto, ir žavėtis vis nauja karvės skulptūra, viena už kitą gražesne gėlių kompozicija, įspūdingu fontanu, ar patraukliomis vaikų žaidimų aikštelėmis.Labai  azartiškai įsitraukėme į šias keliones, vaikams tai buvo puiki pramoga, o Airidui dar ir pamoka kaip vietovėje orientuotis žemėlapio pagalba.

Pasakiškose žaidimų aikštelėse(kurių tikrai netrūksta) linksminosi ne tik Airidas, susigundė pasisupti ir dar du mūsų šeimos berniukai, nesvarbu, kad jau išaugę iš vaikiško amžiaus. Tai užkrečiama ...

Kiekvienas parkas traukė akį, o bevaikščiojant Renkio parke pasijutome tarsi milžinų karalystėje, pilnoje jų išmėtytų daiktų: šukų, sagos, kepurės, siūlų kamuolio, .raktų ryšulėlio. Pievoje ganosi akmeninės avytės, jūros karvės, gali sutikti milžinišką vorą, žiogą, ilgakoję musę. Kiekviena detalė labai miela, įspūdinga.

Džiunglių take, Jurmalos parke abu mūsų “Tarzanai” mielai išbandė savo jėgas.

Ventspilio laisvojo uosto krantinėje lankėmės net kelis kartus. Malonu ten  ir dieną, ir vakare. Berniukai galėtų žiūrėti ir žiūrėti į įvairius laivus, o vakarinis uostas vilioja savo švyturėliais.

 
Džiaugėmės apsilankę buities muziejuje "Piejūros"
Įdomus savo pateikimu. Jis užima net 4 hektarus ploto. Čia galima pamatyti daugybę senovinių valčių, stebėti jų kaitą. Galima apžiūrėti gyvenamuosius žvejų namelius, su visu tų laikų inventoriumi, tinklų džiovyklas, žuvies rūkyklas, į juos užėjus.
Įrengtas inkarų takas. Keliauji taku ir gali apžiūrėti daugiau nei šimtą inkarų. Didelių ir mažų...Smagu pasitelkti vaizduotę, ir imti spėlioti kokiame laive, ar valtyje jie buvo naudoti. O didžiausias jų sveria 23 tonas,  jo aukštis siekia 6 metrus.
Dar vienas įspūdingas eksponatas yra traukinukas su geležinkelio trasa. Jis išties kursavo tarp žvejų namelių, juo ir dabar galima pasivažinėti.

Keliavome ir į Irbenę, pamatyti 8 pagal dydį radioteleskopo. Ne visai ši mūsų ekskursija pasisekė, nes buvo remontas, bet vis tiek jį pamatyti nors iš  tolo mums pasirodė įspūdinga.
Jau vien kelionė iki jo pasirodė mistiška. Vaikai nustėrę stebėjo namus vaiduoklius.
Gerai, kad keliaudami link kiekvieno objekto, mes jau šiek tiek žinome apie jį. Todėl buvo nesunku paaiškinti tai ką mato. Kodėl kadaise gyvenami namai, šiandien stūkso tokie niūrūs...
Radioteleskopo lėkštė  apstulbino įspūdingu savo dydžiu.Tarybiniais laikais teleskopas buvo naudojamas šnipinėjimo tikslais, o dabar mokslininkai jį naudoja tyrinėdami žvaigždes.

 Kitas, ne mažiau stulbinantis aplankytas objektas Ovišų švyturys Kuržemėje, Baltijos jūros pakrantėje. Jis laikomas seniausiu navigacijos įrenginiu šalyje. Pastatytas 1814 metais, ir stūkso beveik nepakitęs iki šiol.Jo aukštis maždaug 38 metrai.. Švyturyje įrengta nedidelė ekspozicija susijusi su švyturių istorija.. Ir be abejo galima užkopti į apžvalgos aikštelę, ir žvelgti į jūrą iš paukščio skrydžio.

Pajūryje ieškojome irgi kažko įspūdingo. Pasirinkome Jūrkalnę, su labai vaizdinga pakrante, aukštu skardžiu. Skardis vietomis siekia iki 20 metrų.Krantas nusėtas akmenukais. Palaima...Netrūksta entuziazmo žaidimams...Ir išlaisvintai vaizduotei…