Ruošiamės Ignoto krikštynoms

Baigėsi žiemos švenčių maratonas ir pradėjau po truputų ruoštis Ignoto Krikštynoms ir pirmajam gimtadieniui.

Taip, laiko dar nemažai. Bet labai nemėgstu visko palikti paskutinei minutei irlėkti kaip akis išdegus.

Pirmiausia buvo svarbu nuspręsti kada mes krikštysime mažiuką. Ilgai svarstę ir dėlioję datas, priėjome kompromisą, kad protingiausia būtų apjungti dvi šventes ir Krikštynas surengti su pirmuoju gimtadieniu. Šiais metais kalendoriaus datos buvo labai dėkingos, tad sekančią dieną po oficialaus gimtadienio ir minėsime dvi progas.

Bažnyčią išsirinkome be vargo, norėjosi jaukios, mažos, kur nebūtų ekskursijų ir pašalinių žmonių. Todėl mūsų pasirinkimą (kaip ir dukrytės krikštynoms) vainikavo Šv. Mikalojaus bažnyčia. Sutarę datą ir laiką, keliavome planais toliau.

Atskingiausia buvo išsirinkti krikštatėvius. Nemeluosiu, ilgų svarstymų nebuvo. Puikiai žinojome, kokio krikšto tėvelio norime savo sūnui. Na, o krikšto mamą mums padiktavo pats likimas, ir, žinoma, krikšto tėtis:) Pati nesu apdovanota puikiais krikštatėviais, gal būtent dėl šios priežasties, renkant mūsų vaikams, man tai buvo labai atsakingas žingsnis. Niekada nesupratau tų, kurie krikštija tik dėl "statuso" ar galimybės pasigirti,kad jie turi krikšto vaiką. Man norėjosi,kad tai būtų artimi žmonės, ir visai nesvarbu giminė, ar draugai. Kadangi mūsų pirmagimį krikštijo puikus žmogus, kuris jau ne kartą parodė ir įrodė, kaip šauniais susitvarko su savo pareigomis, tad ir jaunėliui nusprendėme rinktis būtent jį. Kas renkasi dėl gimystės ryšių, kas dėl dovanų. O mane papirko dėmesys vaikams, ir niekada nepamiršiu, kaip šis žmogus artėjant vyresnėlio gimtadieniui parašė ir paklausė, kada planuojame švęsti, nes jis nori tai dienai pasiimti darbe išeiginę, ir būtinai sudalyvauti vaiko šventėje. WOW. Kūnu perbėga šiurpas. Atrodo nieko neįprasto, nieko stebuklingo- bet, man kaip mamai, vaikui- tai didžiulis džiaugsmas, kad artimas žmogus šalia jam ypatingą dieną. Aš žinau,kad jeigu kada reikėtų jo pagalbos, jo palaikymo - jis bus šalia, kiek tik galimybės leis. Va tai ir yra tikrasis dėmesys, tikrasis rūpestis ir tikroji meilė. 

Pasikvietę būsimus "kandidatus", juos oficialiai pakvietėme. Kvietimus tapti krikšto tėveliais pasigaminau pati, o kvietimus į šventę mums pagamino. 

Ir kaip džiaugiuosi, kai jie pasakė "taip". Iš karto ir išmėginome būsimus krikšto tėvelius, įduodami palaikyti mažąjį Ignuką. Ir kaip džiugu, kai vaikas būsimai krikšto mamytei šypsojosi, leidosi kalbinamas ir niurkomas. Į tėvelį žiūrėjo atsargiau, tyrinėdamas, - bet nei vienos ašaros, nei vieno neigiamo ženklo. Tai puikus įrodymas,kad mūsų pasirinkimas tikrai geriausias.

Šventei pasirinkome oro balionų tematiką. Norėjosi kažko vasariško, kažko lengvo ir kas tiktų apjungiant dvi progas. Taigi, nusimato daug dekoracijų gamybos, daug planų ir daug darbelio. Nusprendžiau viską gamintis pati, kiek leis galimybės ir fantazija. Susipirkus reikiamas medžiagas po truputų bandysiu dėlioti, daryti, gaminti, kurti. Kaip seksis? Kol kas nežinau, - laikas parodys, bet tikiuosi,kad viskas bus kaip planuoju. 

O dabar belieka pasiraitoti rankoves ir kibti į darbus, kuriais laikui bėgant būtinai pasidalinsiu:)