Tai visai nedidukas muziejus, bet ir jame apsilankyt buvo visai įdomu. Muziejus įsikūręs šalia restorano “Romnesa”, arba tiksliau tariant yra šio ansamblio dalis: restoranas, apgyvendinimo apartamentai.
Pats muziejus įsikūrė šakočio - rekordininko atsiradimo proga. Būtent tą dieną ir iškeptas pagrindinis, didžiausias muziejaus eksponatas. Jo aukštis 3 metrai 72 centimetrai.Sveria beveik 86 kilogramus. 
Muziejuje gausu įvairių senovinių indų skirtų miltų malimui, sviesto mušimui, kiaušinių plakimui, baltymo nuo trynio atskyrimui. Yra įvairiausių krosnių skirtų kepti šakočiams.Įdomu dar ir tuo, kad kai kurie primena man vaikystę, kai kurie matyti pas senelius. Yra įrankių ir šimto metų, ir daugiau, senumo.
Patiko ekspozicija supažindinanti su kitų šalių šakočiais, arba juos primenančiais kepiniais.
Man tik nepatiko pats muziejaus pastatas, toks palapinės tipo. Kadangi lauke buvo vėjuota, tai taip net nemalonu viduje buvo, tos sienos traškėjo ir nemaloniai plazdėjo.
Didesnė grupė lankytojų gali užsisakyti šakočių kepimo edukaciją.
Taip pat galima restorane įsigyti vietoje keptų šakočių. Deja mūsų apsilankymo dieną jų nebuvo. Nepasisekė, nes šakotis vienas mėgstamiausių tėčio skanėstų.
Aišku. O tai pamaniau, kad ta karvė kiaušinius deda...😃
Nežinau, ji prie pat durų stovi, lankytojus pasitinka 😃
Na o jei rimčiau tai pienuko tiekėja, matyt taip suprast. Iš čia ir sviestas ir grietinė. o daug įvairių eksponatų susiję su sviesto mušimu, grietinės nuo pieno atskyrimu.
Mes taip aiškinomės.
O kaip ta karvė susijusi su šakočiais?...
oho, kaip įdomiai
o, ta ekspozicija tikrai labai įdomi. O bent vaišino gal šakočiu? (einant į šokolado muziejų tikėčiausi bent plytelės šokolado paragauti.. tai ir čia tikėčiaus)