Selemonas Paltanavičius "Juodoji žvaigždė"

     Esame labai dėkingi Mamyčių klubui ir leidyklai "Debesų ganyklos", kad mums buvo suteikta garbė skaityti žinomo gamtininko Selemono Paltanavičiaus pasakų knygą "Juodoji žvaigždė".

    Šios pasakos man labai priminė tautosakos kūrinius, kur veikia įvairios mitologinės būtybės. Šios knygos pagrindiniai herojai - velniai, raganos ir, žinoma, žmonės. Būtent tokių pasakų kažkodėl nemažai buvo mano vaikystėje. Taigi, js skaitydama, pasijutau sugrįžusi į vaikystę :-).

    Knyga skirta klausyti tikrai ne visai mažyliams, gal nuo kokių 5-6 metų augantiems žmogeliukams. Maniau, kad Augustei  pagal amžių ji dar bus per sudėtinga, tačiau, mano  nuostabai, ji be perstojo vis prašė manęs skaityti pasaką po pasakos (gerai, kad pirmąkart paėmę šią knygą  į rankas, turėjome daug laiko, kadangi mažylė sirguliavo).

   Pasakose vystoma kokia nors istorija, į ją įpinama kasdienis senovės lietuvių gyvenimas. Tad, skaitant šias pasakas galima sužinoti apie senovės lietuvių šventes, papročius, ūkio, buities darbus ir detales. Visa tai pasakojama vartojant žodžius, kurie šiandien mūsų bevartojami retai arba visai nebevartojami, pvz., važnyčiotojas, kerplėša, niektauza, tošinė dūda, šaltyšius, maurai, subatvakaris ir kt. Kai kurių sudėtingesnių žodžių paaiškinimai surašti išnašose. Aš, beskaitydama Augustei, dažnai stabtelėdavau, vis paaiškindama vieną ar kitą žodį.

   Pasakos parašytos tokiais sakiniais, kad skaitant jos skamba kažkaip savitai, intriguojančiai. Gal todėl Augustei buvo gera jų klausyti, o man - skaityti.

   Kas vakar, kai vaikas jau ropodavo į lovytę, sakydavau pasiimti "tą knygutę"..."Juodoji žvaigždė, juodoji žvaigždė!" - tuoj pat man primindavo Augustė.

   S.Paltanavičiaus "Juodoji žvaigždė" - pilna lietuviškos magijos, įdomių istorijų, išsirutuliojančių iš paprasto paprastų žmogelių gyvenimo. Knygos iliustracijos - meniškos,  puikiai papildo tą magiją, kviečia vaizduotę eiti tuo paslaptingu keliu.