SpausdintiSveikos mamytės,
Vis skaitau straipsnius, gražiai vadinamos mamytės, mūsų mažyliai ir mažylės, angeliukai, turteliai, stebuklėliai ir dar visaip, kaip tik vaizduotė išgalvoja :)
Bet tėčiai taip pat labai dalyvauja mūsų mažylių gyvenimuose, bet apie juos labai mažai kalbam :) Ir forumuose vis mirga temos, ar vyrai kalti, ar visi jie blogi ir t.t Šiandieną nenorėčiau kalbėt apie liūdnus dalykus (kaip skyrybos ir pan.), bet gal labiau pajuokaut ir papasakot apie gyvenimiškus nutikimus, dėl kurių kartais ir lengvi piktumai kyla :)
Štai neseniai buvau vakare parduotuvėje, buvo labai ilgos eilės. Stoviu, o prieš mane dvi moterys, matyt, kaimynės :) Viena sako: Tu žinai, vakar maniškis ryte gaminosi sumuštinius, kai pamačiau virtuvę, vos širdis nesustojo, galėjau atidaryt langus ir įsileist zyles, būtų visai žiemai pilvus nupenėjusios trupiniais. O kita sako: Tai čia dar nieko, o va maniškis aną savaitę bulves kepė, tai po jo galėjau katiną metams į priekį primaitint taukais :))) O dar tie kojinių bokštai, nuolat stovintys kampuose, tik spėk rinkt, jei negyvenčiau su juo 20 metų, pagalvočiau, kad architektas :)))
Taip juokas suėmė, ir pagalvojau apie savo vyrą :))) Prašiau 4 mėnesius pakabint spintelę, ir jau buvau pradėjus rimtai pykt. Bet jis netingėjo, o atvirkščiai, vis bandė mane įtikint, kad spintelė dekoratyvinė ir ką aš į ją galiu dėt, juk niekas netelpa :)) Mat spintėlė gera tik tuo atveju, kai į ją galima kilogramą varžtukų sukišt, o jei dar tilps plaktukas, bus fantastika :))) Na bet galiausiai pakabino ir dabar džiaugiuosi įrėmintom dukrytės nuotraukom, spintėlė joms sudėt labai tiko :)
Būna tikrai visko visose šeimose, bet ne visada mūsų vaikučių tėčiai būna tokie "rožiniai" su šnipais, suprantat, kokį gyvuliuką turiu galvoje :)
Prieš 2 metus gavau dovanų vozoninę gėlę hiacintą, pasidžiaugiau, kol nužydėjo ir jau buvau pasiruošus mest lauk, juk nelaikysiu vazonėlyje svogūnėlių :))) Bet mano vyras patapo sodininku ir jau ši Valentino diena bus trečioji, kaip jis sugeba iš tų svogūnėlių man išaugint žiedus :)))
Kartais pagirkim ir mylimuosiuos, būna visko, bet tik mylimas vyras gali moteriai padovanoti didžiausią gyvenimo dovaną, kurią ji 9 mėnesius nešios viduje, 3 metus ant rankų ir širdyje iki mirties...
Aš nesiskundžiu tkrai saviškiu, jis turi kantrybę, nes pati pagaunu save, kad per daug piktumų kyla per mane 
Geras jis pas mane ir tikiuos bus
tiesa pasakius savo vyrą ir dažnai reikia pastūmėti kokį darbelį padaryti,ar mašina sutvarkyti,ar antena ant stogo užkelti ir pan bet be jo būtu sunku,ne dėl tų vyriškų darbų,bet vakare taip gera prisiglausti,pažiūrėti kartu filmą,ir pan.
nėra tobulų nei vyrų nei moterų, kartasi pagalvoju jei maniškis bumbėtų tiek kiek aš, kad kažko nepadariau, tai jau būčiau išdurnėjus
Daug panasaus mūsų stipriosios lytis turi
siaip ir as dziaugiuosi savo vyru,geras vyras man,geras tetis ir dukrytei
kaip sakoma batininkas,be batu,statybibinkas be remonto
sauniai!
tai jau tikrai, bet kaip miela prisiminti viska tik gera ir vis padekoti kai ka nors padaro ar padeda juk ne daznai labai jau jie ka daro tai taip smagu bet sitas straipsnis, tai nerealiai graziai parasytas
na tikrai labai jau mes tuos vyrus nuvertinam kartais, reikia pagalvoti kartais ir is ju pozicijos, kaip jiems viskas atrodo. as labai daznai pagiriu vyra sakydama kad man pasiseke kad jy turiu ir sakau ne del to kad jam ysiteikciau bet as istikruju taip galvoju.
