Sniegas...galimas ir netikras

Pas mus jau trečioji advento diena.

 Vaikas noriai keliasi ir noriai atlieka užduotis.

Trečiame puodelyje užduotėlė "darbelis" ir kvietimas išbandyti slidinėjimą ne ant tikro sniego.

Vaikas iškart suprato, kad darbelis turi būti iš sniego.

Tik iškilo klausimas, kur jo gauti?

Surado išeiti, ji man patiko.

Susirado savo stebuklingame stalčiuke štai tokių polisterolo burbulų.

nuotrauka http://gudragalvis.lt/parduotuve

ir pradėjo darbuotis. Šį sykelį paprašė tėtės padaryti skylutę, vielutės pervėrimui (turi skaudžios patirties, kad netinkamai darant, burbulas susigadina).

Tėtis idealiai su grąžtu pragręžė. Vaikas perkišo vielutę, kurios viename gale pritvirtino karoliuką.

Užrišo iš kaspinuko padarytą bantuką ir štai koks grožis gavosi.

Atlikus užduotėlę išvykome ieškoti dirbtinės slidinėjimo trasos. Pasirodo ji pačioje sostinėje.

Ar teko girdėti? Mums jau teko ir net išbandėme.

Suradome net sniegelio, bet jis ....kitoks.

Su juo neįmanoma sušalti rankyčių.

Bet užtai slidės, batai, šalmas ir lazdos tikrų tikriausios.

O kad geriau slidės slįstu, trąsą reikia palieti paprasčiausiu vandeniu.

Na, ką? Į slidinėjimo pamokas? Jas mums pravedė tikrų tikriausio šio dalyko meistrai.

Ech, nuotraukoje nematyti šlaito statumo...

Vaikui sekėsi puikiai mokytis kalnų slidinėjimo vingrybių. Vėliau sakys, kad raumenų neskauda ir kad nori vėl ir vėl.

O kaip mamai su tėčiu pavyko?

Tėtis neišdrįso, o mamai net po 3 parų viską skauda, o ypač ji negali juoktis. Tad, visai nejuokinga dabar ši pramoga.

Ar mama dar norėtų?

Taaaaaip, net labai.

Tad iki kitų susimatymų.