Jau anksčiau kviečiau norinčiuosius apsilankyti Girdiškėse vykstančiuose Snieginės atlaiduose. Neatsispyriau pagundai šioje šventėje apsilankyti ir aš pati su šeima.
Sekmadienį, rugpjūčio 5 dieną, Šilalės rajone, Girdiškės parapijoje, vyko Snieginės atlaidai ir kartu minėtos 450-ios miestelio metinės. Vasariški karščiai neišgąsdino parapijiečių ir miestelio svečių – visi gausiai susirinko į taip mėgiamus Snieginės atlaidus.
Kas bažnyčioje, kas medžių pavėsyje lauke klausėsi mišių, stebėjo gėlių barstymo procesą.
Man pačiai šie atlaidai kasmet primena tai, kaip gera jausti bendrumą, susitelkimą žmonėse. Juk paprastai žmonės paskendę darbuose, giminės retai vieni kitus aplanko. O atlaidai – vienas seniausių ir geriausių žmonių bendravimo būdų, ar net pretekstas susitikti, atsiplaiduoti, pamiršti rūpesčius.
Tai štai oras puikus, nuotaikos dar geresnės. Po Sumos buvo atidengtas ir Girdiškės parapijos klebono E. Steponavičiaus pašventintas stogastulpis, skirtas Girdiškės 450 metų sukakčiai pažymėti.
Tradiciškai atlaiduose vyko šventinė mugė, vaikai galėjo linksmintis šokinėdami ant batutų, skanaudami įvairiaspalvius saldainius, lošdami loterijose be pralaimėjimo.
Po bažnytinių apeigų vietinius ir svečius savo jaudinančiomis dainomis džiugino neseniai iš Amerikos tėvynėn ilgam grįžęs Arvydas Vilčinskas.
Kadangi mažylis nuo daugybės įspūdžių labai pavargo, tai vakare grojusių „Šerpyčių“ jau nematėme, bet teko girdėti, jog šventė tęsėsi gana ilgai.
