„Nejaugi tikrai pradėsi lankyti šokius?“
„Bet kam tau to reikia“?
„Ką, per mažai su Godute prisišoki kiekvieną dieną...“
Tokie ir panašūs pamąstymai mane lydėjo ištisą mėnesį, kai artimiausiems užsiminiau, kad žadu imtis naujos veiklos – šokių! Tiesa, tokios replikos man buvo tik dar didesnis paskatinimas ir motyvacija kuo greičiau pradėti mokytis šokių žingsnelius ir judesius.
O didžiausias paskatinimas man buvo vyro žodžiai: „Aišku eik šokti! Ir taip kiekvieną dieną su dukryte namie būni. Pasimėgauk kita aplinka bent kartą per savaitę – o mes tikrai susitvarkysim, juk tu žinai...“ Apkabino, pabučiavo, paglostė nugarą. Tą akimirką šeimoje sprendimas buvo priimtas – Gerda eina šokti.
Ir ne bet kur, o į geriausią šokių studiją visoje Lietuvoje! Ir ji vadinasi... Šokiai.lt! Tadam! Tai naujoji buveinė, kurioje žadu praleisti ypatingas akimirkas, mokindamasi svaigiosios salsos, romantiškosios rumbos ir kitų nepakartojamų ir užburiančių Lotynų Amerikos ritmų. Tiesa, kol kas kartą per savaitę ir tik Lotynų Amerikos šokius, kurie yra šokami po vieną. Grupėje būna ~10 merginų, visos dailios, gražios, besišypsančios ir nusiteikusios užkariauti Lotynų Ameriką. Na, bent jau patemptomis pėdutėmis. J
Taigi, pirmoji pamoka įvyko. Kokia ji buvo, apžvelgsiu po antrosios pamokos (kitą savaitę) – tada idealiai galėsiu palyginti, kaip sekėsi pirmąjį kartą ir ką mokėjau antrąjį. O šiandien išduosiu pagrindinius mane neraminančius klausimus iki pirmosios pamokos.
APRANGA. Taip... Tą dieną, kai buvo priimtas sprendimas šokti, atidariau savo trejų durų spintą ir konstatavau faktą – AŠ NETURIU KĄ APSIRENGTI. Žiūriu, na tikrai... suknelės, sijonėliai, įvairiaspalvės palaidinės... Bet na, prašau... bent kas, kas tiktų šokiams! Įsivaizdavau kažką panašaus į laisvai koketišką stilių, kad būtų ir pačiai patog, ir per drabužius pavyktų pabrėžti tiesius petukus ar kojytes. Nusprendusi, kad aš ne tik neturiu, bet net ir nežinau, ką rengtis, į pagalbą pasitelkiau visagalį internetą ir ėmiau ieškoti idėjų, kaip apsirengti, einant mokytis SOLO LATINO šokių. Ir, pasirinkusi, (derinuką, kurį turėjau spintoje) laisvai krintantį lengvo audinio sijonėlį su natūralios medžiagos palaidine, aš neapsirikau. Šokių aikštelėje jaučiausi puikiai, nebuvo nei per karšta, nei nepatogu.
AUKŠTAKULNIAI vs -ŽEMAKULNIAI. O Dieve... Žiūriu į batus ir akivaizdžiai matau, kad man jų maža... Tada pasigirsta vyro replika: „perki ir perki...“ Tada dar didesnė neviltis apima, imu galvoti, kada ir ką nusipirkau, gal kažką pamiršau....? Varge, tikrai nieko nepamiršau, puikiai žinau savo pirkinius, bet ką apsiauti – aš net nežinau! Šokiai.lt klubo vadovė patarė šokti su aukštakulniais. „Jei mokėsi šokti su aukštakulniais, neprapulsi“. Tarstelėjo ji man ir nusišypsojo. O aš, būsima šokių diva, jau ir įsivaizduoju, kaip sukuosi ant parketo su 8 cm pakulne, lyg juodoji gulbė... „Nusileisk iš dangaus, mažyte!“ Tarsteli vyras, pamatęs mane su aukštakulniais prieš veidrodį... „Tu su jais tikrai nesugebėsi šokti greitų šokių visą valandą... Bent jau ne pirmą pamoką!“. Nuleidžiu akis. Tenka pripažinti – iš tiesų, kaip aš šoksiu su aukštakulniais, jei aną kartą vos parduotuvėje nenorėjau aukštakulnių sviesti į žuvies ar mėsos skyrių – taip man jie pabodo! Taigi, pasirinkau žemakulnius batelius – patogius, tokius, su kuriais jau buvau vaikščiojusi (kad nepritrintų). Ir mano sprendimas buvo puikus – kelis kartus per šokių pamoką mintimis bučiavau vyrą už tokį sprendimą.
VALANDA BE GODOS. Visą trečiadienį (kaip, beje, ir pirmadienį, antradienį, ketvirtadienį ir t.t.) buvau namie su Godyte. Ta diena man prabėgo stulbinančiu greičiu – vis galvoje sukosi mintis, kaip kuo greičiau paruošti vyrui vakarienę, susiruošti ir važiuoti šokti. Tiesa, ties mintimi, kad šokti bus labai smagu ir gera, niekaip negalėjau liautis galvojusi apie Godytę. Iki šiol, nuo jos gimimo, daugiausiai ją buvau palikusi 2-3 valandoms, bet tik tada, kai to labiausiai reikia arba Mama primygtinai liepė „šiaušti su Andrium kur nors kartu“. Tiesa, tais „šiaušimo“ momentais, mūsų kalbos tik ir sukosi apie dukrytę – galvojom, kokia ji bus, kai paaugs, svajojom apie jos svajones, svarstėm, ką įdomaus nuveikti per atostogas ir pan. O dabar, štai, išeisiu valandai pašokti SAVO MALONUMUI. Tiesiog gerai praleisti laiką... Jaučiau, kaip atsirado kaltės jausmas – o jei ji verks ir savo šokiais aš tik apkrausiu vyrą? O jei paskambins uošviai? Ką tada vyras pasakys, jei į ragelį fone verks mažė? „Gerda į šokius išėjo...“ Jau buvau bepradedanti apsigalvoti dėl savo sprendimo, kai išgėrusi n-tąjį kavos puodelį tariau sau: „Gimus kūdikiui negalima sustoti. Gimus kūdikiui reikia nepamiršti (arba atrasti) mėgstamos veiklos. Sveika ne tik mamai bent akimirkai ištrūkti iš namų, bet ir kūdikiui pabūti be mamos“. Nugalėjau save!
Ir štai, po gardžios vakarienės su vyru, išeinu pro duris... Kelios akimirkos ir aš atsiduriu šokių klube Šokiai.lt...
Pirmosios ir antrosios šokių pamokų apžvalgos – jau kitą savaitę! Sekite naujienas ir atraskite mėgstamą veiklą! Aš ją atradau šokių studijoje ŠOKIAI.LT su SOLO LATINO šokių vadove, „Žuvėdros“ čempione Rūta Jonaityte.
Mielieji skaitytojai, artimiausiu metu žadu su jumis pasidalinti nuotraukomis iš šokių studijos, interviu su šokių vadove bei kitais potyriais, su kuriais susidursiu šokių aikštelėje. Tik aš dar kojytes apšilsiu, o tada tik spėkit gaudyti informaciją... Sutarta? :)
P.S. Primenu, kad MK startavo naujutėlaitis projektas "Šok su Gerda"!
mūsų vestuvinis šokis buvo ypatingas, kurtas tik mums ir skirtas viešam pasirodymui. Čia gali pažiūrėti, kaip mums sekėsi: https://www.youtube.com/watch?v=GKlpFedkvmg tai mūsų vestuvinis šokis, kurtas šokiai.lt komandos 😀
oi, klausyk, čia jau kažkaip ne taip gaunasi 😀))) aš iš savo pusės neturiu, nejaučiu ir nekaupiu jokių piktumų 😀 Abi esam mamos, abi esam moterys, abi protingos ir išmintingos. Aš išvis esu iš principo PRIEŠ kažkokius pykčius ar nesutarimus su žmonėmis, kurių net realiai nepažįstu 😀)) tad jei tau kažkokia mintis kilo, kad skaitau su pykčiu, reikėtų teisintis ar pan., tai sutarkim, kad nuo šiol taip nebus! 😀 gerbiu labai tave už nuomonės turėjimą ir net už tą tokį skaitymą, kai tu atrandi kažką giliau mano tekstuose, nei aš pati, galbūt, rašydama pateikiu 😀 taip kad gyvenkim draugiškai 😀))
beja, kodėl nusprendėt su vyru išmokt vestuvinį šokį/ tai buvo paprastas valso žingsnis, a rįdomesnė kompozicija? kaip pavyko?
aš tik pakomentavau kaip persiskaitė. man patinka skaityti šiaip viską. Kiekvieną sakinuką, o ne tik esminį 😀 be to iš kart puolu teisintis, nes nujaučiu kad kažkaip su piktumu mano komentarus skaitai. o aš tik ne iš tų pūkuotų😀 pati sakei kad pūkuotumo su kaupu ir taip😀 o tu viską ką rašai, žinoma, žinai geriausiai.
Oi, faina man tie raščiukai mieli - mėgstu savo vyrukui parašinėti 😀)) Beje, labai fainai čia parašei apie tai, kad vaikas yra ne tik mamos, labai norėčiau tą straipsnį perskaityti 😀 Reik pradėt mokytis dalintis vaiku 😃 😀)))
ačiū už gražius žodžius, mieloji 😘
Kiekvienas tekstą suskaito savaip, tačiau teisiausiu visada išlieka teksto autorius, kuris visada žino, kaip ką norėjo pasakyti, kur "paspausti", kur "atleisti". 😉
Kalbant apie tą kaltumą - visada jaučiuosi bent kiek kalta, kai palieku mažytę prižiūrėti seneliams. Ir niekaip negaliu su tuo susidoroti. Tiesiog galvoju: "na kodėl jie turėtų vargti prižiūrint..." Vat vyrui ne, o jiems - taip. Vakar pirmą kartą pagavo kaltumas, kad palieku vyrui. Gal todėl, kad grįžo pavargęs po darbo? Gal todėl, kad prieš tai kamavo nemigo naktis... Nežinau.
Tiesa, tavo interpretacija: "apkrauni vyrą tėvystės rūpesčiais" čia neteisinga - akcentuoti reikėtų tai, kad renkuosi laiką savo malonumui, o ne kažką kažkuo apkraunu.
Beje, ir tas kaltumo jausmas tekste nėra pagrindinis - jis buvo momentinis ir išsisklaidė tik išėjus pro duris 😀
Kalbant apie šokius, mokykloje lankiau kelis metus pramoginius, tiesa, jie labiau priminė solo latino, nes 3-4 mergaitės dalijosi vieną berniuką 😀)) O prieš vestuves su vyru šokiai.lt mokėmės savo vestuvinį šokį. 😀
Apie šokių batelius galvosiu bent jau po kelių pamokų - kadangi žadu šokti ilgai ilgai, manau, kad jie man tikrai pravers ir bus vienas ateinančių mano pirkinių 😀
Šaunuolė - pritariu, kad mamai reikia atotrūkio, mielos veiklos - nuvargsi fiziškai, bet pasikrausi emociškai, ir būsi laimingesnė, o dukrytė nespės mamos pasigesti, juk šaunus tėtis prižiūrės 😉 Tad sėkmės ir lauskiu daugiau įspūdžių 😉 🌷
😀 sveikinu įstojus į šokių klubą.
Man tai keistai nuskambėjo tas tekstas kur valanda be Godos. nu kažkaip labai jau perdėtai😀 "o jei ji verks ir savo šokiais aš tik apkrausiu vyrą? O jei paskambins uošviai? Ką tada vyras pasakys, jei į ragelį fone verks mažė?" o kai tu būni namie mažylė niekados neverkia?Tik apkrauni vyrą tėvystės reikalais... nu vnž😀 ir dar kaltės jausmas ir kažkaip keistai susiskaitė, juk pčiai padai svyla imtis bet kokios veiklos tik gimus mergytei. ir neaišku dėl ko tada kyla kažkokie jausmai kaltės, gal tik perspaudei su tekstuku. man tai atrodo, jeigu būsi su mergaite, arba neturėsi tiksliu metu nustatytos tikslios veiklos tai įsivaizduosi, kad esi mama užsidariusi tarp keturių sienų, tapsi nebeįdomi visuomenei ar pan. nežinau, nepažįstu, tik analizuoju pagal savo nuomonę.
ar esi vaikystėje, arba anksčiau bandžiusi šokti? ar tai buvo tavo pirmas kartas? Linkiu nuoširdžiai ir ILGAM pamilti šokį😀
aš kai gimė pirmas sūnus, pasigedau laiko ne sau, o mums su vyru. tai mes kartu lankėme šokių pamokas. tėvai prižiūrėjo anūkutį. Buvo labai fainai šokti, arba fainiau kad ištrūkdavome. gaila tik kad kažkaip belankančios poros visai nesibičiuliavo, vykdavo ir vakaronės, tai iš mūsų grupės neikas neateidavo. kažkaip norėjosi rasti ne tik šokius bet ir bendrmainčių. vėliau kartą numuilinom, tada dar kartą... taip ir metėm savo pasišokimus. žadėjom arčiau namų ieškot, bet viskas tuo ir pasibaigė.
dabar nėra tokios galimybės, kad tėvai pasaugotų abudu vaikučius du kartus per savaitę, nes toliau gyvenam.
visai norėčiau į senatvę vėl tuo užsikabint 😉))
dėl batelių ir aprangos gerai aprašiai😀) man ir tas buvo didžiausias galvos skausmas. jei lankysi tikria, gal verta šokių batelius įsigyti?
dukrytė Goda, o aš Gerda 😀))))
ačiū! 😀 sveika visiems kažką atrasti faino ir dūšiai mielo 😀)) kaip sakoma, happy wife - happy life 😃
labas! o kokiame klube ir mieste??? Gal net susimatysim!? 😀
Šaunuolė Goda, bet man čia labiau kvepia šokių studijos reklama 😀
kūdikiui nėra sveika likti be mamos, bet mamai sveika pailsėti, dėl to gaunasi sveika kūdikiui 😃
bet Goda lieka su tėčiu, tai juk toks pat artimas žmogus kaip ir mama! tėčiui bus labai sveika pabūti su dukra ir tapti artimesniais. tai pasijus labai greitai, kai tėtis pradės aiškinti, pavyzdžiui, daryk taip ar anaip, ar būdus, kaip greičiau nuraminti 😃
o šiaip šaunuolė! ir sėkmės!