Atsidavęs hobiui sportininkas-entuziastas ras laiko ir galimybių užsiimti mėgiama fizine veikla nepaisant oro sąlygų. Tiesa, sportas krentant oro temperatūrai turi tam tikrų ypatumų. Apie tai, kaip teisingai sportuoti lauke žiemos metu, pasakoja sporto medicinos gydytoja Simona Mažeikytė.
Tikriausiai žinote posakį, kad nėra blogo oro, yra tik netinkamai parinkta apranga. Šis universalus patarimas galioja ir norintiems sportuoti visus metus lauke. Reabilitacijos ir slaugos centro „Gemma” sporto medicinos gydytoja Simona Mažeikytė primena, kad pagrindinė taisyklė, norint užsiimti fizine veikla šaltuoju metų laiku, yra tinkamai įvertinti oro sąlygas.
„Būtina atkreipti dėmesį į temperatūrą, vėjo greitį, drėgnumą ir kritulius. Taip pat kritiškai įvertinti turimą aprangą ir, nepaisant kritulių iš dangaus, nepamiršti gerti vandenį. Jeigu tik įmanoma, sportuoti geriausiai šviesiausiu ir šilčiausiu paros metu. Fizinės veiklos metu lauke būtina stebėti savijautą, kad išvengtume nušalimų, hipotermijos”, - pasakoja medikė.
Svogūno principas
Dažnai paspaudus šaltukui pradedantieji sportininkai baimindamiesi peršalimų daro pagrindinę klaidą: apsirengia per šiltai. Gydytojos įsitikinimu, fizinio krūvio metu pasigamina pakankamai šilumos, kad sportuojantysis jaustųsi komfortabiliai šaltoje aplinkoje. Prakaitavimo metu kūnas vėsta, todėl rekomenduojama apsirengti keliais sluoksniais, jog pradėjus prakaituoti būtų galima viršutinius rūbus nusiimti, o esant reikalui vėl apsirengti. Pirmasis sluoksnis, anot pašnekovės, turėtų būti iš specialios sintetinės medžiagos, kuri sugeria prakaitą ir jį išgarina. Medvilnės reiktų vengti dėl prakaito sugėrimo. Jei drėgna apranga nuolat bus prie kūno, didėja peršalimo rizika.
Antras sluoksnis skirtas šilumai izoliuoti. Geriausiai, jei tai būtų natūrali medžiaga, pavyzdžiui, vilna. O viršutinis sluoksnis turi būti atsparus vandeniui ir nelaidus vėjui. Nevalia pamiršti ir rankų apsaugos. Pirštines taip pat galima sluoksniuoti. Pirmosios – plonos prigludusios iš sintetinės medžiagos, šalinančios prakaitą, antrosios – storesnės šiltesnės, pavyzdžiui, vilnonės, kurios būtų nuimamos tik pradėjus rankoms prakaituoti. Sportiniai batai gali būti puse dydžio ar dydžiu didesni tam, kad būtų galima dėvėti storesnes termines kojines.
„Na ir, aišku, visų tėvų kartojama mantra: kepurė ar juosta ant ausų ir šalikas”, - juokiasi pašnekovė. Tamsiu metu būtini atšvaitai.
Svarbu viskas: oda, vėjas ir šaltis
Svarbu atkreipti dėmesį į temperatūrą, vėjo greitį, drėgmę ir juntamąją temperatūrą (oro temperatūros ir vėjo greičio santykis) bei kiek laiko planuojama praleisti tokioje aplinkoje. Oro temperatūrai esant iki -15°C, nušalimo rizika yra nedidelė, tačiau rizika auga didėjant vėjo greičiui. Juntamajai temperatūrai pasiekus -18°C ir daugiau, neapsaugota oda gali nušalti per 30 minučių ar net greičiau. Tokiu atveju medikai rekomenduoja fizinę veiklą lauke atidėti. Esant lietingam orui ar gausiai sningant, reikėtų apsvarstyti sportinės veiklos perkėlimą į vidų, ypač neturint vandeniui atsparios aprangos ir avalynės, nes sušlapus pasunkėja kūno termoreguliaciniai procesai ir didėja tikimybė peršalti. Taip pat būtina pasirūpinti odos apsauga. Labiausiai pažeidžiamos vietos yra skruostai, nosis ir ausys. Reikia nepamiršti, jog žiemą UV spinduliai neatostogauja ir yra tokie pat pavojingi kaip ir vasarą. Odai apsaugoti rekomenduojama naudoti kremą ir lūpų balzamą su UV spindulių apsauga.
Kai jau išsitepama kremais, teisingai pasiruošiama sportinei veiklai lauke, ateina laikas bene atsakingiausiai daliai – apšilimui. Patariama prieš fizinę veiklą atlikti apie 5 minučių lengvą apšilimą viduje, o vėliau - lauke.
Anot reabilitacijos ir slaugos centro „Gemma” gydytojos Simonos Mažeikytės, žiemos metu tinka beveik visos sporto šakos.
„Tiesa, rekomenduojama pasirinkti energingesnius ir pastovaus intensyvumo užsiėmimus, kurių metu būtų mažiau pertraukų, mat jos didina organizmo atvėsimo bei peršalimo riziką. Asmenys, turintys tam tikrų sveikatos sutrikimų, turėtų atsargiau rinktis fizinę veiklą šaltoje aplinkoje. Šaltis gali išprovokuoti astmos priepuolius, atsargesni turėtų būti tie, kuriems sutrikusi kraujotaka, turintys širdies ligą ar Reynaud sindromą”, - įspėja sporto medikė.
Na, o pasportavus svarbu nepamiršti ir teisingai atvėsti (bet jokiu būdu ne atšalti!). Lauko užsiėmimų pabaigoje reikėtų lėtinti tempą kokias 3-4 minutes, tada eiti į vidų atlikti tempimo pratimus.
Apie „Gemma”:
Reabilitacijos centre „Gemma” sukaupta naujausia ir moderniausia reabilitacijos įranga. „Gemma” vienintelė Lietuvoje pradėjo taikyti skoliozės gydymą taikant Schroth metodą. Atsinaujinusį sveikatingumo centrą įvertino ir profesionalūs sportininkai. Gemma bendradarbiauja su „Žalgirio” futbolo komanda, „Lietuvos ryto”, „Kibirkšties” krepšinio komandomis, taip pat su kitais sporto klubais, federacijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis. Įmonė aktyviai dalyvauja įvairiuose sveikatą ugdančiuose projektuose. „Gemma” dirba 80 įvarių sričių medicinos ir kineziterapijos profesionalų.
www.gemma.lt
