Norėčiau ateities vizijas pradėti pasaka, kurią daržnai seku vaikui ir kuri tikrai taikliai tiks, nes apibūdins vertybes....
Tad....
Vieną kartą… seniai, labai seniai buvo sala, kurioje gyveno: Džiaugsmas, Liūdesys, Pažinimas ir visi kiti Jausmai. Kartu su jais gyveno Meilė.
Vieną gražią dieną jausmai sužinojo, kad si sala netrukus nuskęs.
Taigi visi susėdo į savo laivus ir apleido salą. Tiktai Meilė
laukė iki paskutinės minutės. Kai sala pradėjo skęsti, Meilė ėmė šauktis pagalbos.
Prabangiu laivu plaukė Turtingumas.
Meile jį paklausė:
- Turtingume, ar galėtum mane paimti su savimi?
- Ne, negaliu, savo laive turiu daug aukso ir sidabro čia tau vietos nėra.
Tada Meilė ėmė prašyti Išdidumo, kuris savo įspūdingu laivu plaukė pro šalį.
- Išdidume ar negalėtum manęs paimti kartu? - paklausė Meilė
- Meile, negaliu tavęs paimti su savimi ,čia viskas taip tobula bijau, kad tu sugadinsi mano laivą.
Dabar Meilė kreipėsi į Liūdesį, kuris kaip tik keliavo pro šalį.
-Liudesy, prašau tavęs, paimk mane į savo laivą.
- O, Meile, man taip liūdna, kad turiu likti vienas…- atsakė Liūdesys.
Pro šalį plaukė Džiaugsmas, bet jis buvo toks laimingas, kad net neišgirdo ką sako Meilė.
Staiga pasigirdo balsas.
- Ateik, Meile, aš paimsiu tave su savimi - Meilę užkalbino kažkoks senelis.
Meilė buvo be galo laiminga ir dėkinga, kad pamiršo paklausti senelio vardo. Kai jie pasiekė krantą, senelis nukeliavo tolyn. Meilė suprato kokia dėkinga jam turi būti ir todėl paklausė Pažinimo:
-Pažinime gal gali pasakyti kas man padėjo?
- Tai buvo Laikas, -atsake Pažinimas..
- Laikas?, - nustebo Meilė
- Kodėl jis man padėjo?
Pažinimas išmintingai atsakė:
- Nes tik laikas supranta kokia svarbi Meilė yra gyvenime…
Tad po dešimtmečio būtų viskas panašiai, kaip ir dabar, tik dar labiau vertinama tas, ką turime. O turime daug, nes turime šeimą, kuri sakyčiau visko – kertinis akmuo. Tad ir papuošalas būtų kaip iš šeimos tvirtumo simbolis, kuris papildytų vestuvinį žiedą.
Būtų irgi žiedas, bet su deimančiukų ar kitokių akmenėlių skaičiumi tiek, kiek pragyvenom kartu: pvz. dvidešimtmečio proga man dešimt deimančiukų ir vyrui dešimt, nes pavaizduota būtų juos sudėjus , viena širdelė, tad ir akmenėliai turėtų skaičiuotis juos abu sudėjus, nes juk abu esamia šio, savo gyvenimo, statybininkai ir dizaineriai.
Po dešimtmečio būčiau profesionali juvelyrė ir mano sukurtus žiedelius nešiotų daug porų. Jos būtų laimingos, nes į papuošalus būtų inkrustuotas Laikas, kuris puikiai žino Meilės vertę....
Šukuosena atrodytų panašiai, nes "kvalifikaciją keliu" vaiko garbanėles prižiūrėdama, tad po dešimtmečio mokėčiau ne tik savo princesėlę papuošti, bet ir save pačią.
Tik va, deja, jaunystės eleksyras neišrastas...tai taip jaunai negalėsiu atrodyti...
O gal man pavyks išrasti?
Nors ne, gal noriu patirti visus gyvenimo etapus. Tad noriu ir senti...
👍