Su tavim gerai, be tavęs irgi gerai

Nesusikalbu su vyru... Jis manęs neklauso ir negirdi... Prisipažinkime, juk taip pasitaiko ne taip jau ir retai.

Iš mamos pasisakymo:

"Pasakykit, ar man su galva jau negerai, ar jam??? Gyvenam Norvegijoj šiuo metu. Mano vyras dirba nuo aušros iki sutemų, po 12 ir daugiau valandų. Mes su dukryte nuolat vienos. Grįžta jis, pavalgo ir - į lovą. Man trūksta elementaraus bendravimo. Ar čia aš kvaila? Kalbėtis neišeina. Jis turi vieną paaiškinimą - "dirbu". Jam tik valgyt padaryk, daugiau nieko nereikia. Nebežinau tiesiog, ką daryt. Aš suprantu, kad reikia dirbt, na, bet visur yra ribos.

Vakar pašnekėjau. Pasakiau, kad mums irgi reikia dėmesio. Tai va, cituoju: "Ko čia man loji? " Sakau, neloju, sakei, pasakyt, kas ne taip, tai ir pasakiau. Sakau, gal yra kas neloja. Tai gavau atsakymą, aišku, yra. Kad esu nereikalinga ir pan. Kad galiu minti į Lietuvą. Pažįstu jį ir žinau, pasiutęs taip elgiasi. Na, bet aš gi žmogus. Patarkit, nes jau norisi numirt nuo visko".

 Konsultuoja neurolingvistinio programavimo konsultantė (NLP) Linga Švanienė:

Labas, matau, kad šiuo metu Tau sunku. Vyrui grįžus iš darbo, Tu nori su juo pabendrauti, tačiau kyla barniai, po kurių jautiesi pasimetusi, vieniša, atstumta. Tu pasiilgsti žmogiško dėmesio, o vietoj jo tenka patirti vyro pyktį. Toks artimo žmogaus elgesys veikia kaip išdavystė. Man neramu dėl Tavęs, kai sakai, jog nori numirti, nes suprantu, kad Tau gali kilti mintys apie savižudybę.

Tačiau tai, kad rašai laišką, rodo, jog ieškai išeičių, o tai kalba, kad nori gyventi. Tik nori tokio gyvenimo, kuriame jaustumeis mylima, Tave suprastų  ir priimtų. Pakalbėkim apie tai.

Visų pirma, pasakysiu, kad tiek su Tavo, tiek su Tavo vyro galvomis yra viskas tvarkoje, o panašiose situacijose atsiduria daugybė įvairaus amžiaus sutuoktinių. Žinau, kad tai neguodžia. Atstūmimo skaudų kartėlį Tau tenka išgyventi čia ir dabar. Ką gi, tai reiškia, kad atėjo laikas pačiai bręsti ir tvirtėti. Tiesiog taip yra, kad vyrai (ir ne tik vyrai) instinktyviai ima kratytis per smarkiai prie jų limpančių nesavarankiškų draugių. Toks bendravimas juos ima dusinti. Kaip nebūtų keista, šis dėsnis galioja ir santuokoje.

Vadinasi, tam, kad vyras norėtų bendrauti su Tavimi, visų pirma, turėtum nuo jo nors kiek atsitraukti. Atsitraukti ir gyventi, tarytum, vadovautumeisi taisykle: "Su tavimi man gerai, bet ir be tavęs gerai, o gal net dar geriau!" Aš kalbu ne apie pykčio ir pasipūtimo demonstravimą, bet apie vidinę pasitikėjimo savimi būseną. Ir šiandieninis skausmas gali būti ženklu, raginančiu Tave judėti savo savarankiškumo link.

Sakai, trūksta bendravimo. Tu gali kalbėtis su draugais ir namiškiais telefonu ar skaipu. Tu gali surasti pašnekovų socialiniuose tinklapiuose ir su jais bendrauti. Pagaliau Tu augini dukrytę, ir "Mamyčių klube" gali rasti daug panašaus amžiaus moterų, kurios mielai pasikalbės su Tavimi įvairiais vaikų auginimo, maisto gaminimo, namų ruošos klausimais. Kas dar Tave domina? Yra knygos. Daug įvairiausios informacijos gali rasti internete.

Gyvenimas tęsiasi, atverdamas vis naujus ir naujus puslapius, sužibėdamas netikėtomis spalvomis. Vieno žmogaus gyvenimo neužtektų viso pasaulio įvairovei pažinti. Ką ten pasaulio! Pažink save. Būk visų pirma įdomi pati sau. Juk sakoma, kad kiti gali Tave mylėti tik tiek, kiek Tu pati save myli. Pamilk save.

Vargu ar pavyks išlikti pasitikinčiai savimi visą laiką.  Tačiau, jei net iš dalies išlaikysi savyje vidinę ramybę ir tvirtumą, gyvenimo vėjai ims pūsti kita kryptimi. Ir nebereikės prikaišioti vyrui būtų nebūtų draugių, nes tiesiog žinosi, kad su juo Tau gerai, tačiau gerai ir be jo.

Sėkmės!

Linga Švanienė

NLP konsultantė

Mob.tel. 8-679 66811

El.p. neurokodas@gmail.com

http://neurokodas.weebly.com