Tęsiame kelionę po Lenkiją. Esame Krokuvos apylinkių diapazone, Zatore.
Vos tik vaikas įžengė pro vartus, jį pasitiko įvairiausios pasakos, pasakaitės ir kartu gavome užduotį iš pasakos fragmento ir muliažo ar statulėlių žmogaus realaus dydžio, atspėti į kokią pasaką esame nukelti.
Kadangi lenkų kalbą mokame prastai, tai teko pasitelkti vaizdiniais.
Pasaulio klasikines pasakas vaikas puikiai įvardino, bet nacionalinių Lenkijos pasakaičių mums nepasisekė "įveikti". Teko "pasiduoti" ir perskaityti užduočių atsakymų lentoje.
O vėliau, grižti traukinuku iki pagrindinio Dinozaurų parko.
Vaikas liko patenkintas šia viešnage. Minėjo, kad septintąjį gimtadienį vėl mielai norėtų švęsti čia.
Net neabejoju,kad vaikams patinka, nes mums, suaugusiems, tikrai buvo puikus atsipalaidavimo būdas, trunkantis daugiau nei tris valandas bei net neišgasdino protarpinis šiltas lietutis.
Tad palinkėčiau, kad kiekvienas iš mūsų, nuvyktų į šį parką ir nesvarbu ar turime vaikučių, anūkėlių, jis įdomus ir mums, suaugusiems, juo labiau,kad įėjimas nėra brangus, o apžiūrėti tikrai yra ką. Ir nuotraukos tikrai neperteikia to realiai išgyvento jausmo, nuotaikos ir dvasinės ramybės.
Juk, kiekvienas mes širdyje esame vaikai, ar ne?
