Šuoliais į svajonių šalį...

Mūsų suaugusiųjų svajonės kartais materialios. Jos dažnai priklauso nuo galimybių ir derinamos prie šeimos poreikių. O vaikiškos svajones tikros, nesuvaržytos Jie tiesiog svajoja...Svajonėse nėra neįmanomų dalykų…
Leidžiame svajoti ir planuoti mūsų svajonių atostogas jauniausiam šeimos nariui Airidui.
Žinome, kad laikui bėgant, svajonės keisis, gal kai kurios  augs kartu su vaiku,  kai kurios svajonės išsipildys, kai kurias pakeis kitos.
Mūsų šeimai labai patiko šie žodžiai:

“Nelaimingiausi žmonės tada, kai jų gyvenime nelieka vietos svajonėms.”
(dž. Kenedis)
Mums tai netinka...
Mes laimingi, nes  mes svajojame, daug svajojame ir lekiame šuoliais, ant spalvoto arkliuko į spalvotą svajonių šalį.
 
Mūsų vedlys Airidas,
Vieną dieną šuoliuojame, o kitą jau skrendame lėktuvu.Nes skrydis lėktuvu tai viena lig šiol dar neišsipildžiusi   svajonė
Į kokią šalį skristume pirmiausiai? Atsakymas būtų ištartas greitai, net nesusimąsčius. Į Vokietiją, nes į šią šalį  vilioja ne tik jos grožis, bet ir ilgesys mylimam ir artimam žmogui.
O kol svajojame, Airidas daro  popierinius lėktuvėlius, kurie nors fantazijų pasaulyje nuskraidins mus į tą, mums pasakiškai atrodančią šalį.

Šiuo metu į svajonių šalies grožį žvelgiame mums brangaus žmogaus akimis,
 Bet mes skrisime, būtinai skrisime, ir patys daug gražių vietų pamatysime...

Skristi, norime ne tik mintimis,  ne tik lėktuvu... Galbūt mes ten galėtume nukakti skrisdami oro balionu.Neįsivaizduoju savęs jame, bet kol tik svajojame - nebaisu niekas…
O jei jau tos svajonės išsipildytų, aš būsiu ten - kur bus mano šeima...Jei reikės, tai ir oro baliono krepšyje…

O gal mes keliautume dar kitaip …
Svajojame plaukti laivu. Na gal ne tokiu dideliu, kokiu pasigrožėjome Klaipedoje. Bet ir ne tokiu, kokie plaukioja mūsų upėse.

Dar mažo lego mėgėjo svajonė apsilankyti  kaladėlių šalyje Legolande.Nors Airidas nėra didelis atrakcionų mėgėjas, bet jis vis tiek labai nori apsilankyti tenai. Ir nežina, kas jį ten labiau traukia: atrakcinai ar pats pasaulis iš mažų kaladėlių .
 
 Mums ne tiek svarbu, kur leistume svajonių atostogas, Svarbiausia kaip jas leistume. Ką veiktume. 
Bet svajoti gera, jos pakelia mus ir skraidina. Taip lengviau nugalėti gyvenimiškus sunkumus, svajodami mes sklendžiame virš jų.

Sudėjus visas vaikiškas svajones į visumą, gaunasi tokia vaikiškų svajonių atostogų vizija, kurią ir aprašo pats svajotojas.
“Pagaliau sulaukėme atostogų. Su broliu ir tėvais nusprendėme keliauti aplankyti krikšto mamos. Į Vokietiją...Labai to noriu. Mes skrisim lėktuvu. Bijau...Bet žinau, kad man patiks. Visi taip sako, kad nebaisu.
Dar noriu skristi oro balionu. Tikriausiai Vokietijoje jie irgi skraido. Mes skristume ten, mes ir teta Diana ( krikšto mama). Va dabar jau bijotų mama. Bet ji tikrai skris kartu, nes visada sako, kad nori pamatyti mūsų džiaugsmą.
Dar plaukiotume laivais. Teta pasakojo, kad upe Reinu plaukioja daug didelių laivų.
Pamatysiu daug gražių vietų, daug pilių.
Ir pagaliau aš apsilankysiu Legolende. Labai labai seniai apie tai aš svajoju. Tos atostogos bus pačios geriausios mano gyvenime.”