Mūsų senoliai sakydavo, jog šaukštu sviesto košės nepagadinsi. Ir iš tiesų šis pieno produktas tiek anuomet, tiek šiandien naudojamas ne tik tepti ant duonos. Jo dedama į košes, troškinius, padažus, kepinius, pagardinami kiti patiekalai. Kaip išsirinkti sveikiausią ir skaniausią sviestą?
Sviestas – vienas seniausių pieno produktų, skaičiuojantis jau kelis tūkstančius metų (pirmieji rašytiniai liudijimai apie sviesto gamybą ir vartojimą rasti 1,5–2 tūkst. m. pr. Kr.). Šiais laikais jis gaminamas iš grietinėlės, pastarąją mušant tol, kol sulimpa riebalų rutulėliai ir kieti grūdeliai. Vis dažniau į sviestą dedama įvairių jį pagardinančių priedų: prieskoninių žolelių, pipirų, česnako, aromatinių medžiagų, kakavos miltelių ir pan.
Kuo vertingas sviestas
Anot mitybos specialistų – pieno riebalais. Juos reikėtų laikyti ne tik pagrindine sviesto sudedamąja dalimi bet, ko gero, ir pačia vertingiausia pagal maistingumą ir biologines savybes. Pieno riebalai sudaryti iš smulkių 1-5 mm skersmens rutulėlių, apsuptų plona plėvele, neleidžiančia jiems sulipti. Pieno riebalus sudaro įvairios riebalų rūgštys: sočiosios (apie 60 proc.) ir nesočiosios (apie 40 proc.). Juose taip pat yra cholesterolio (0,01 proc.) ir ergosterolio, kuris, veikiamas ultravioletinių spindulių, virsta ergokalciferoliu, t.y., vitaminu D. Pieno riebaluose ištirpusios pigmentinės medžiagos suteikia šiems gelsvą spalvą.
Svieste pieno riebalų paprastai yra apie 80 procentų, drėgmės kiekis siekia ne daugiau kaip 16 procentų, o maksimalus sausosios neriebalinės medžiagos kiekis lygus 2 procentams. Ant pakuotės pieno riebalų kiekis žymimas tiesiog riebalų kiekiu procentais. Kuo pastarasis didesnis, tuo sviestas tikresnis, tuo jame mažiau drėgmės. Toks sviestas, išimtas iš šaldytuvo, geriau tepamas. O gaminamas jis iš saldžios arba rūgštos grietinėlės. Produkto riebumui tai įtakos neturi, tik skoniui.
Trijų ketvirčių riebumo, o gal pusiau riebus?
Prekybos centruose šiandien galima rasti įvairaus riebumo sviesto. Mažesnio riebumo arba, kitais žodžiais tariant, trijų ketvirčių riebumo sviestas gaminamas tik iš pieno kilmės riebalų. Jame pieno riebalų yra ne mažiau kaip 60 proc. ir ne daugiau kaip 62 proc. Mažo riebumo, t.y. pusiau riebiame svieste pieno kilmės riebalų yra ne mažiau kaip 39 proc. ir ne daugiau kaip 41 proc.
Pyragams, pyragaičiams, tortams bei kitiems saldumynams gaminti gali būti naudojamas dar ir išrūgų sviestas. Jo pagrindas – išrūgų grietinėlė arba išrūgų grietinėlės ir grietinėlės mišinys, kuriame pieno riebalų yra ne mažiau kaip 80 proc. ir ne daugiau kaip 90 proc.
Tepieji riebalų mišiniai
Jie gaminami iš augalinės ir gyvulinės arba tik augalinės kilmės riebalų ir aliejų. Ant pakuotės esančio užrašo „Tepusis riebalų mišinys“ šalia nurodytas riebumo procentas tokiu atveju reiškia visai ne pieno riebalus, o pieno ir augalinių riebalų mišinio bendrą riebumą. Todėl reikia žiūrėti, kokiu santykiu pieno riebalai pakeisti augaliniais riebalais, nes pirmųjų sudėtyje gali būti labai mažai. Produkto etiketėje turi būti nurodytas augalinių, pieno ar kitų gyvulinių riebalų kiekis, jų masė procentais nuo viso produkto kiekio mažėjančia tvarka.
Tepieji riebalų mišiniai populiarūs tuo, kad yra pakankamai skanūs ir gerai tepami. Tačiau išties neprimena tikro sviesto skonio. Jeigu augalinių riebalų minėtame mišinyje labai daug, jis savo skoniu ir maistingumu prilygsta margarinui, o ne sviestui.
