Tėčio įtaka vaiko vystymuisi

Šį kartą duoklė tėčiams. Noriu pasidalinti tuo, ką pavyko atrasti apie jų įtaką vaiko raidai.

Kūdikio priežiūra

Reikia pripažinti – vyrams vis dar trūksta iniciatyvos ir savarankiškumo kūdikių priežiūroje. Vyrai paprastai rečiau užsiima tokiomis veiklomis kaip sauskelnių keitimas, maudymas, maitinimas, migdymas, o daugiau žaidimais ir kūdikių laisvalaikiu.

Jei tėtis su vaiku tik žaidžia, naudinga persidalinti pareigomis ir mamoms perleisti šiek tiek žaidimų, o tėčiams – dalį priežiūros darbų. Kūdikio prieraišumui didelę įtaką turi suaugusiojo jautrumas jo poreikiams bei elgesiui, todėl priežiūros darbai – ne tik pagalba moteriai, bet ir būdas suartėti su savo atžala.

Skatinant vyrą aktyviau dalyvauti kūdikio priežiūroje, svarbu suteikti jam galimybę pabūti dviese su vaiku. Išleisti juos pasivaikščioti arba pačiai išeiti iš namų kelis kartus per savaitę. Maudymas, pasivaikščiojimas ar pusryčiai kartu – kuri nors veikla gali tapti išskirtinai tėčio ir vaiko užsiėmimu – „tėčio laiku“!

Rūpindamasis kūdikiu be moters pagalbos, vyras turi galimybę tobulinti tėviškus įgūdžius, sustiprinti pasitikėjimą savimi ir suartėti su vaiku. Paliekant vaikelį prižiūrėti tėčiui, geriau nepalikti griežtų instrukcijų, kaip elgtis kiekvienoje situacijoje. Nepasitikėjimas ir kritika numuša iniciatyvą, tad geriau leisti vyrui daryti savas klaidas ir mokytis.

Tėčio žaidimai!

Mums įprastoje šeimoje tėtis mažiau rūpinasi kūdikio poreikių tenkinimu, tačiau yra svarbus jo žaidimų draugas. Tėveliai žaidžia kitaip nei mamos. Jie užsiima aktyvesniais fiziniais žaidimais: kilnoja, varto, net mėto kūdikius, užsiima imtynėmis su paūgėjusiais vaikais, taip pat žaidžia daugiau neįprastų, nestandartinių žaidimų.

Tėčių žaidimuose mažiau kalbų ir pamokymų, tačiau daugiau fizinio kontakto, jie yra labiau audrinantys. Mamos dažnai mano, kad vyras su vaiku žaidžia pernelyg grubiai ar per daug iš jo reikalauja, tačiau reikia atminti, kad buvimas su tėčiu patenkina kitokius vaiko poreikius. Mamytės linkusios su mažyliais bendrauti ramindamos, myluodamos, stengiasi apsaugoti juos nuo įvairių išorinių dirgiklių.

Tėčiai kaip tik sukuria tokius dirgiklius, taip kūdikiams suteikdami platesnį jutimų spektrą. Žaidimai yra svarbūs kuriant artimus ir saugius tėčio–vaiko santykius, o jų įvairovė yra reikšminga kūdikių ir vaikų socialiniam bei pažintiniam vystymuisi. Neverta jaudintis, jei tėtis žaisdamas garsiau šūkteli ar aukštai iškelia kūdikį, nes tai jam – nauja patirtis ir naujos emocijos, kurių nepatirs su mama.

Tėčio įtaka vaiko intelektui bei bendravimo įgūdžiams

Tėčio santykiai su vaiku gali lemti tai, kaip vaikui seksis mokykloje, kuriuos mokomuosius dalykus jis mėgs labiau, ar sieks aukštojo išsilavinimo. Kuo daugiau tėtis užsiima kūdikio priežiūra, taip pat pažintine stimuliuojančia veikla – liečia, supa, kalbina, žaidžia bei spinduliuoja emocinę šilumą savo vaikui – tuo spartesnė intelektinė vaiko raida.

Ypač tai pastebima berniukams. Jei tėtis aktyviai dalyvauja kūdikio priežiūroje, greičiau vystosi jo kalba, be to mokykloje tokiems vaikams geriau sekasi matematika. Jei tėtis linkęs vertinti vaiko pasiekimus bei jį pagirti, tikėtina, kad šis sieks geresnio išsilavinimo. Vaikų ugdymo procese itin svarbi tėvų tarpusavio santykių darna bei geras mikroklimatas šeimoje. Šilti vyro santykiai su žmona ypač stiprina intelektinį mergaičių vystymąsi.

Vaikai labai anksti pradeda lavinti įgūdžius, reikalingus bendravimui su kitais žmonėmis. Vieni kūdikiai visiems šypsosi, leidžiasi paimami ant rankų, kiti „paleidžia dūdas“, vos tik svetimam priartėjus. Nuo tėčio ir kūdikio santykių priklauso jo reakcija į nepažįstamus žmones ir keistas situacijas. Tėtis vaikui yra „kitas“, tai yra tas, kas ne mama.

Jis tarsi ryšys su išoriniu, ne namų, pasauliu, kitais žmonėmis. Pastebėta, kad kūdikiai ir vaikai, kurie daug bendrauja su tėčiais, yra kur kas draugiškesni nepažįstamiesiems. Tėčio dalyvavimas kūdikio priežiūroje, kartais prižiūrint jį pakaitomis su mama, taip pat padeda vaikui priprasti prie situacijos, kai vienas iš tėvų išeina. Toks vaikas mažiau bijos atsiskyrimo nuo gimdytojų, taigi lengviau pasiliks prižiūrimas močiutės ar kito žmogaus, greičiau pripras lankyti darželį.

Nesunku pastebėti, kaip skirtingai elgiasi vaikai žaidimų aikštelėje. Vieni stengiasi su visais sutarti, dalinasi kastuvėliais ar lėlėmis, aplink juos buriasi ratas mažylių. Kiti – atvirkščiai – linkę atsiskirti, pyktis su kitais vaikais. Didelę įtaką tokiam elgesiui gali turėti tėčio ir vaiko santykiai kūdikystėje. Būdamas su tėčiu vaikas mokosi emocinio bendravimo: stebi jo veido išraišką, balso toną ir kitą neverbalinę informacija, išmoksta suprasti emocijas ir tinkamai į jas reaguoti. 

„Ar tėtis išties ruošiasi mesti mane žemėn arba suvalgyti, ar jis tik juokauja? Ar tėtis nusiteikęs pažaisti, ar jis pavargęs?“ Stebėdamas vaikas išmoksta išreikšti ir savo emocijas bei jas kontroliuoti, o tai svarbu bendraujant su kitais žmonėmis. Vaikai, kūdikystėje augę be tėčių, sunkiau susidraugauja ir prasčiau sutaria su bendraamžiais, dažniau turi elgesio problemų. Berniukas, kurio auginime tėtis nedalyvavo, gali būti drovus, nemokėti žaisti aktyvesnių žaidimų, nesugebėti varžytis ir apsiginti.

Svarbiau yra ne tai, kiek laiko tėtis praleidžia su savo vaiku, o tai, ar laikas leidžiamas kokybiškai! Bendravimas turi būti malonus abiem. Net ir į neigiamas vaiko emocijas, kai jis pavargsta, supyksta ar nuliūsta, tėtis turėtų reaguoti kantriai ir paguodžiamai. Būtent taip besielgiantys tėčiai užaugina vaikus, labiausiai mėgstamus bendraamžių ir turinčius daugiausiai draugų.

Na ir pabaigai...Jei smalsu, koks tėvelis bus jūsų vyras, reikia atkreipti dėmesį į jo santykius su savo tėvu. Jei vyro šeimoje tėvas rūpestingas ir jie bendrauja artimai, tikėtina, kad ir jis stengsis kurti panašų ryšį su savo vaikais. Tačiau tai nebūtinai reiškia, kad su savo gimdytoju nesutariantis vyras bus prastas tėtis.

Gali atsitikti ir taip, kad jis stengsis vaikams kompensuoti tai, ko pats negavo iš tėvo.

Justina