Tenerifės dienoraščiai: kur aš buvau anksčiau?

Praėjo savaitė, nors atrodo, kaip koks mėnuo. Čia kiekvieną dieną šviečia saulė, oro temperatūra 21-22 laipsniai šilumos. Oras, galima sakyti, kaip Putinas Rusijoje - nepajudinamai vienodas :D Kasdien su vyru savęs klausiame - kodėl mes čia nevažiavome anksčiau? Tai tobula vieta šeimoms su vaikais ir vyresnio amžiaus žmonėms. Šilta, kultūringa, švaru, europietiška - juk galėjau jau kokius penkerius metus čia kasmet žiemoti! 

Rytas

Didžiausios jūrinės uolos Europoje Los Gigantes

"Turistynai" - čia vietiniai negyvena, viskas skirta turistams

Teidės ugnikalnis tolumoje

Pliaže po mūsų butuku

Mūsų butukas iš apačios - tik nežinau kuris :)

Miestelis Puerto de Santiago ir La Arena

Mažasis paplūdimys su akmenimis

Adaptacija

Keliaujame daug ir dažnai - Smiltė pradėjo skraidyti būdama mėnesio, Eleonora - keturių, Olivija dviejų. Kaip ir visoms mamoms, keliaujant labiausiai rūpi vaikų sveikata. Vietoj pamesto telefono, visad gali nusipirkti kitą, vietoj atšaukto viešbučio - apsistoti kitur, bet kai vaikai serga, visai nelinksma. O šįkart susirgo visos paeiliui. Pirmiausiai krito Smiltė, kuri karščiavo, kosėjo ir slogavo. Tada po trijų dienų prisijungė Eleonora, kuriai viskas tas pats, tik prisidėjo ir ausų skausmas. Na, o šiandien rytą ir Olivija pradėjo kosčioti. 

Tai arba visos pasigavo tą patį virusą arba tiesiog aklimatizuojasi. Viena mama teigė, kad nuo jūrinio oro valosi bronchai, todėl nenuostabu, jog vaikai kosėja. Ar tai tiesa - neturiu supratimo.

Normalesnė ligoninė už 30 km, tad “šluoju” šalia esančią vaistinę. Susirandu Lietuvoje vartotų vaistų veikliąją medžiagą ir čia prašau to paties. Vyresnėlė jau išsveiko, vidurinėlė be temperatūros, bet dar kosėja, o kaip bus su Olivija - žiūrėsim. Laikom kumščius. 

Įleidžiame šaknis

Kasdien vyksta teritorijos tyrinėjimas - vaikštome aplinkui, apsipirkinėjame, ieškome mėgstamų vietelių. Maisto kainos tokios pačios, kaip ir Vakarų Europoje - Lietuvos mąstais brangiau, bet nėra labai brangu. Tas pats, kaip pas mus buvo dar litais, tai čia eurais :) Žinoma, labiausiai akį džiugina žuvies skyriai, kur pasirinkimas milžiniškas tiek šviežių, tiek šaldytų gėrybių. O ir kainos negąsdinančios. Vaisių taip pat yra, nors ne tiek, kaip įsivaizdavau. Dabar papajų sezonas, tai ragaujame jas, daug pomidorų, pigūs Tenerifėje išauginti bananai (čia jų ištisos plantacijos).

Kavinėse kainos itin padorios - dienos pietų meniu (sriuba+karštas patiekalas+desertas) apie 10 eurų, picą gali rasti už 5-6 eurus. Svarbiausia neversti kainų į litus ir viskas bus gerai :)

Pažindinamės

Savaitgaliui išsinuomavome automobilį (nediduko penkiaviečio kaina apie 30 eur parai, geriausia užsakinėti internetu) ir abu su vyru iš to džiaugsmo net nežinojome į kurią pusę lėkti. Mes iš prigimties tokie lėkikai, sunku mums gulėti pliaže.

Pirmiausiai aplankėme netoliese esantį Maskos tarpeklį (Masca). Daugelis ten keliauja taksi, tuomet leidžiasi porą kilometrų tarpekliu ir tada vandens taksi - laiveliu, grįžta iki Los Gigantes. Na, su trimis vaikais keliauti tarpekliu, kur reikia ir vandeniu pabraidyti, nesinorėjo, todėl tik apsidairėme nuvažiavę. 

Man didžiausią įspūdį paliko siauručiai serpantinai ir jais važiuojantys milžiniški turistiniai autobusai. Eleonora nuo tų posūkių sublogavo...

Oras pradėjo niauktis (visgi, salos šiaurė), todėl sumanėme palėkti iki sostinės Santa Cruz. Ten visai sustirę pasivaikščiojome pagrindine pėsčiųjų gatve, pažiūrėjome į didžiausią miesto įžymybę - koncertų salę “Auditorium”, kuri tuo pačiu primena ir bangą, ir mėnulį (ypač apšviesta naktį). Iki sostinės nuo mūsų Puerto de Santiago miestelio galima važiuoti tiek per viršų, tiek per apačią - atstumas skiriasi vos keliomis dešimtimis kilometrų, o laikas vos keliomis minutėmis (per viršų mažiau autostrados). 

Kitą dieną pažadėjome vaikams mielesnių pramogų. Pirma nukeliavome į sendaikčių turgų Guargacho miestelyje (šalia pietinio oro uosto). Tikėjausi rasti Olivijai gultuką ir prižadėjome didžiosioms nupirkti smėlio žaislų. Iš tiesų - tai puiki proga įsigyti viską iš antrų rankų, nereikia vežtis iš Lietuvos (pavyzdžiui teniso rakečių, automobilinių kėdučių, žaislų), o dėl trumpo laiko naujų daiktų neverta pirkti. Gultuko neradau, užtat smėlio žaislų už du eurus nupirkome du didžiausius maišus. Dar patiko bagažinėse pardavinėjami apelsinai bulvių maišuose - 10 kilogramų kainuoja 6 eurus.

Kitas sustojimas - beždžionių parkas. Tenerifėje yra kokie 4 ar 5 su zoologija susiję sodai. Didžiausias - Loro parkas. Jį aplankysime vėliau, šįkart norėjosi mažesnės veiklos. Parkas yra šalia didžiausio Las Americas kurorto (įėjimo kaina suaugusiems 10 eur, vaikams 5 eur) ir tai tikrai verta apsilankymo pramoga, kurios akcentas - beždžionių maitinimas. Savo maisto negalima atsinešti, tenka pirkti prie įėjimo esančias specialias dėžutes-rinkinukus (3 eurai), kurie subalansuoti sveikai beždžionėlių mitybai. Įėję į parką sutikome ryškiaspalves papūgas ir smaližius lemūrus, kurie iš pasiūlyto maisto išsirinko tik obuoliukus ir kukurūzus. Pabarbenome vėžliui į šarvą, davėm jam pagraužti šparaginės pupelės ir ėjome apžiūrinėti kitų beždžionių, kurių ten yra nuo sprindžio dydžio iki mūsų protėvių šimpanzių. 

Na, o smagiai dienos pabaigai nukeliavome iki vaikams labai pritaikyto kurorto Alcala - jis pasižymi tuo, kad šalia vandenyno driekiasi pėsčiųjų takas net su keliomis žaidimų aikštelėmis. Pažaidėme, vyras išsimaudė, merginos pasikapstė po smėlį ir tobula diena baigėsi. 

Šią savaitę kapstomės iš aukščiau aprašytų ligų ir tikiuosi netrukus vėl nersime į nuotykius, kuriuos papasakosiu kitą savaitę!

Laukiu svečiuose! 

I dienoraščio dalis - www.mamyciuklubas.lt/moteru-klubas/tenerifes-dienorastis-nuo-idejos-iki-juodojo-smelio-36833/