Tenerifės dienoraščiai: paskutiniai pasispardymai apžiūrint lankytinus objektus

Kai pasirodys kitas mano blogas, aš jau būsiu Lietuvoje! Todėl paskutines dienas, atvykus vyrui, leidžiame laaaabai intensyviai. Todėl pristatau blogą-Tenerifės gidą arba ką nuveikėme per keturias dienas. Dalinuosi žemėlapiu, kad būtų aiškiau.

Sekmadienis

Kelias pastarąsias dienas užklupo labai stipri kalima (dulkių iš Saharos audros), todėl vietoj gulinėjimo pliaže, lekiam į vieną didžiausių sekmadienį vykstančių ūkininkų turgų prie El Medano. Prekystaliai lūžta nuo šviežių daržovių ir vaisių - bulvės, įvairiausios salotos, paprikos, pomidorai, mažosios cukinijos, net vienas kitas kalafioras ir brokolis. Vaikams prigriebiu maišelį dumplainių (jie puikiai auga ir Lietuvoje, o tinka ne tik kokteiliams puošti). 

Kitas taškas - pats El Medano miestelis, kuris yra pačiuose Tenerifės pietuose ir tituluojamas vėjo sporto mėgėjų rojumi. Iš tiesų, čia vėjas tikrai stiprus, net kepures neša, paplūdimyje stebime dešimtis “kaitsurferių” (kalbos komisija siūlo tai vadinti banglenčių su aitvarais sportu) ir keletą burlentininkų - tiek vieni, tiek kiti vandeniu skrieja milžinišku greičiu, o žiūrint į aitvarus nesupranti kaip jie nesusipina.  

Paspoksoję keliaujame toliau ir stojame Kandeliarijoje (Candelaria), kuri garsėja savo didžiule bazilika ir joje esančia juodąja Madona. Kandeliarijos Mergelė Marija yra visos salos globėja ir tikima, kad ji yra apsireiškusi ant vandens. Šalia esančią aikštę puošia devynios galingų vyrų skulptūros - jos simbolizuoja devynius, prieš ispanus gyvenusių guančų, karalius.

Paskutinis dienos akcentas - Anaga nacionalinis parkas. Pro senąją sostinę La Laguna kylame šiaurės link ir mus pasitinka žaliuojantys miškai. Eh, kaip gera iš dykynės, kur kiekvienas augalėlis turi savo vandens žarnelę papulti į tokį vėsų rojų. Mano nuomone tai vienas iš būtinų lankytinų objektų - apsukite ratą TF-12 keliu, o jei turite laiko ir jėgų - pasivaikščiokite nuostabiais takais. Vaizdai gniaužia kvapą. Tikrai. Tik gaila, kad fotoaparatą tądien palikome namie, todėl dalinuosi telefoninėmis nuotraukomis.

Kelionės pabaigai - užsukite į geltono smėlio pliažą Playa de Las Teresitas. Tik nenustebkite pasijutę kaip prie Palangos tilto, nes žmonių čia daug net ne sezono metu. 

Pirmadienis

Diena jau gražesnė, todėl nusprendėme užsukti į Puerto de La Cruz - šiauriau mūsų esantį kurortą. Toks jausmas, kad tai ne miestas, o didžiulių viešbučių kompleksas - gražu, švaru, daug žmonių. Vaikams pažadėti natūralaus jūros vandens baseinai “Lago Martianez”, tad sustojame porai valandų. Įėjimas suaugusiems 5,5 Eur, visur nemokami gultai, o maudytis gali bent penkiuose ar šešiuose skirtinguose baseinuose. Diena pasitaikė vėjuota, tad viduryje komplekso esantis fontanas taškė visus savo purslais. 

Keliaujame toliau - žadėjome užkąsti prieš važiuojant į Teidės ugnikalnį. Kylant pro La Oritava TF-21 keliu rasite labai daug pakelės užeigų "guanchinche", kurias įrengė vietiniai ūkininkai ir vaišina tradiciniu maistu. Bėda, kad pirmadieniais jie neveikia ir likome it musę kandę, bet ten buvę lietuviai itin rekomendavo sustoti “Guachinche El Caminero”. 

Kitas kelionės tikslas - apžiūrėti Teidės ugnikalnį. Kylame kylame kylame ir jau iš tolo grožimes sniego kepure pasipuošusiu didžiausiu salos ugnikalniu. Teide dažniausiai vadinama visa ugnikalnių grandinė, nusitęsusi nuo didžiausio ugnikalnio pietryčių link. Toje vietoje yra žemės plutos įskilimas, todėl čia ne vieną kartą yra išsiveržęs vienas ar kitas mažesnis ugnikalnis. Kada išsiveržė pats Teide ugnikalnis, informacijos neradau, bet šalia esantis El Chinyero lava taškėsi 1909 metais. Sakoma, kad Kristupas Kolumbas aplankė visas Kanarų salas išskyrus Tenerifę, nes matė didžiulę liepsną. Visi šie ugnikalniai vadinami miegančiais, nes nežinia kada vėl išsiverš. 

Šaunu tai, kad ieškantys ekstremalių pokyčių gali užkilti į patį kraterį. Vienoje ugnikalnio pusėje yra padaryti keltuvai - galite bandyti laimę atvažiavę paprastą dieną ir gauti bilietą stovėdami eilėje arba užsirezervuoti iš anksto internetu www.telefericoteide.com/en/. Kaina suaugusiems - 26 eurai. Užkilus reikės dar paeiti kelis šimtus metrų iki paties kraterio. Nusileisti galima ir keltuvu, ir pėsčiomis, bet tik jeigu pasitikite savo jėgomis. Tiesa, kylantys nepamirškite šiltų drabužių - viršunėje šią savaitę buvo -1 laipsnis ir 50 km/h vėjas. Brrr. Mūsų sąstatas šįkart buvo kilimui nepritaikytas (nėščiosioms, kūdikiams ir turintiems problemų su širdimi tai daryti draudžiama), todėl šią pramogą atidėjome kitiems metams. 

Antradienis

Turbūt ne oru prisipažinti, bet didžiąją dienos dalį skyriau apsipirkimui. Nežinau kodėl, bet šioje saloje labai daug išparduotuvių, pigiau galite įsigyti kvepalų, alkoholio, cigarečių, nes šioms prekėms nėra akcizo. 

O kalbant apie drabužius - tiek sostinėje Santa Cruz, tiek ir populiariausiame Las Americas kurorte “valdo” itališkasis “Benetton”. Šalia vandenyno einančioje promedoje įsikūrusi šio ženklo išparduotuvė, kur drabužiai kainuoja nuo 3 Eur (tiek mokėjau už natūralios vilnos megztuką). Taip pat San Eugenio prekybos centre yra “Mango” išparduotuvė, o La Laguna galite rasti milžinišką sportinių prekių išparduotuvę “Decathlon” ir šalia jos kitas drabužių išparduotuves. Žodžiu, net jei ir neplanuojate atsivežti daug daiktų, lagaminus keliaudami imkite talpesnius, nes bus ką parsivežti :) 

Las Americas kurorto kraštas

Kaktusynas

Iš viršaus matote šiltnamių jūrą

Važiuojant serpantinais Eleonorą supykino

Trečiadienis

Tądien nuvažiavome iki Mėnulio slėnio (“Paisaje Lunare”), kuris yra šalia Vilaflor miestelio pasiruošę poros valandų žygiui, kol pasieksime visas šias grožybes (nuotrauka ne mano).

Eh, nelaiminga diena pasitaikė. Buvome girdėję, kad per porą valandų nueisime. Pasimalę neradome žygio vietos pradžios, todėl nuvažiavome į patį miestelį (jis tikrai labai labai gražus) ir informacijos centre sužinojome, jog žygis trunka 6-8 valandas ir reikia nueiti 14 kilometrų į kalnus! Manot mes pasidavėme? Ne, susirinkome vaikus ir nusprendėme eiti kiek einasi. Merginos tikros didvyrės, ištvėrė beveik pusantros valandos rimto kopimo ir kai jau galvojome, jog esame pakankamai netoli, priėjome automobilių aikštelę, kurio ženklai rodė, kad įveikėme 2,7 kilometrus, o liko dar 3,7!

Bet ten ir buvo ta aikštelė, kur mes ir norėjome pradėti žygį! Supratome, kad nepasiseks mums nueiti dar tiek pat ir grįžti, o ir laikas spaudė atiduoti automobilį, todėl metėme reikalą pasižadėję grįžti kitais metais ir pradėti iš naujo. Jeigu nenorėsite pakartoti mūsų klaidų, rekomenduoju - važiuokite aukštyn už Vilaflor miestelio (arba neprivažiavus jo kokie 2-3 km), rasite dulkėtą keliuką (nuo Vilaflor - į dešinę). Juo pavažiuokite porą kilometrų dulkėtu žvyrkelio serpantinu ir pamatysite ženklus, kur galite žygiuoti palikę automobilį. Jeigu pavažiuosite dar porą kilometrų - slėnį galite pasiekti per 2,2 km pėsčiomis (taip pat bus ženklai). Gyveni žmogus ir mokaisi.

Manote veža šieną? Ne, spyglius!

Bulvės auga bet kur

Rask šuniuką :)

O vaikams už tokią kantrybę buvo kompensacija - pasijodinėjimas kupranugariais. Mačiau turbūt net tris tokius parkus, kur už 8 eurus pusvalandį nešioja tave tokiame krepšyje. Merginos sužavėtos, o man lipti tikrai nekilo minčių :) Absoliučiai turistinė pramoga, bet į Egiptą važiuot nežadu, tad reikia naudotis proga ir atlikti pareigą čia.

O mes gaudome paskutinius spindulius ir morališkai ruošiamės cepelino spalvos dangui.

P.S.Jeigu planuojate kelionę į Tenerifę ir reikėtų detalesnės informacijos apie lankytinus objektus - dalinuosi ja nemokamai redakcija@mamyciuklubas.lt. Butų paieška neužsiimu :)