Ne vieną šeimą paliečia laikina emigracija - dažnai tėčiui (ar mamai) tenka išvykti keliems mėnesiams ar net pusmečiui dirbti į užsienį. Suaugusieji supranta, kad verta šiek tiek pakentėti dėl finansinių priežasčių ar karjeros, bet vaikams tai paaiškinti sunkiau. Kalbamės su psichologe Vika Aniuliene, kaip paaiškinti vaikams, kad vieno iš tėvų kurį laiką nebus.
Pirmiausia reikia ramybės mamai ir tėčiui. Vaikas kaip sugertukas sugeria visas visas emocijas. Ir geras, ir blogas. Jums tik liūdesio akimirka veide, o vaikas, žiūrėk, tarsi viską supranta, tampa neramus, nes nežino, ko laukt.
Labai dažnai tėveliai kreipiasi į psichologus dėl atostogų, kai ruošiasi palikti vaikus namie, net ir mažiausius, klausia - kaip elgtis, "pabėgt" ar atvirkščiai – viską aiškinti.
Mums visiems nepatinka ir baimę kelia nežinomybė, jei iš mūsų gyvenimo nei iš šio, nei iš to dingtų žmogus, kuris mums yra labai labai brangus – kaip visas pasaulis. Staiga visas pasaulis, saugumas sudūžta. Po to tas žmogus nei iš šio, nei iš to pasirodytų Jūsų gyvenime. Kaip elgtumėtės Jūs?
Aišku, labai apsidžiaugtumėt, priimtumėt, o po kiek laiko pradėtumėt bijot, o kada vėl taip bus... tai labai panašiai reaguoja ir vaikas, tik jam sunkiau, nes jis nemoka savo emocijų išreikšti jausmais.
Štai keli patarimai:
1. Prieš išvažiuojant tėčiui, visada papratinkit vaiką prie tos minties. Laiko tarpo neminėkite, nes vaikai nesiorientuoja laike: dvi dienos, dvi valandos ar dveji metai – jiems tolygu. Tiesiog tėvelis ruošiasi išvažiuot. Jis dirbs kitoj šaly ir mes jo ilgai nematysim.
2. Nesislėpkit, rodykit savo emocijas, kad ir vaikas mokėtų jas išreikšti ir suprastų, iš kur jos. Jei Jums liūdna, jei verkiate, taip ir sakykit: man labai liūdna, nes tėvelis turi išvažiuoti, žinau, kad jis grįš, bet dabar man labai liūdna.
3. Užtikrinkit vaikui dvigubą saugumą, jei išvyko vienas iš tėvų, juk gali išvykt ir antras. "Man labai pasisekė, kad aš turiu tave, tu esi mano didžiausias turtas, nežinau, ką daryčiau, jei dabar nebūtų tavęs/ jei būčiau viena tu, mano didžiausias užvadėlis/ pagalbininkas, mes išlauksim ir abi sulauksim tėčio: iškepsim jam didžiulį pyragą"
4. Visada tik su pagarba ir meile kalbėkite apie vyrą (santykiai nepasikeitė – tėčio nėra, bet mes esame šeima), visada perduokit linkėjimus, bučinukus, kutuliukus ir visą kitą (kiekviena šeima paprastai turi savo žaidimus), net jei vyras pamiršo tai padaryti. Pvz. vakare gulint lovoj: "žinai, kalbėjau su tėčiu, jis prašė perduot, kad tave labai labai myli, apkabina ir nori, kad aš tau paskaityčiau pasaką už jį/ pakutenčiau paduką/ pabučiuočiau/ pakutenčiau pilvuką.... ir t.t."
5. Jei bendrausit per Skype ar kalbėsite telefonu, darykit tai su dukra, tegul sėdi ant kelių, pakalba, pasijunta arčiau tėčio.
Linkiu Jūsų šeimai susitelkimo nugalint atstumą, nes iš tiesų pasaulis labai mažas - visas jis telpa mūsų širdy... :)
