Tėveliai, aš jus myliu!

06. Feb 2012, 13:00

Kažkaip visos prisipažįsta meilėje savo vaikams, antrosioms pusėms, o aš noriu prisipažinti meilėje TĖVAMS!

Nesenai buvau įkėlusi mažą filmuką, už ką reikia mylėti tėvus. Aš nusprendžiau prisipažinti tėvams meilėje! Mano sūnelis ir vyras žino, kad juos myliu, tai mano prisipažinimus girdi kasdien, bet tėvai...

Kas nematė to filmuko, trumpai papasakosiu, apie ką jis (žiūrėti video):

Sėdėjo ant suoliuko jau suaugęs sūnus ir tėvas, kuris pamatęs žviblį paklausė - KAS TAI? Sūnus atsakė - ŽVIRBLIS, tėvas vėl paklausė, sūnus atsakė, kad tai žvirblis. Porą kartų atsakęs, kad tai žvirblis, sūnus jau rėkt pradėjo ant tėvo: KĄ TU NEMATAI, KAD TAI ŽVIRBLIS? Tada tevas atsistojo ir nuejo namo, grįžęs atnešė savo dienorašį ir padave sūnui, parodė, kur skaityt ir paprašė garsiai skaityt. Sūnus pradėjo skaityti: 1984 metais rugpjūčio 3 dieną aš su savo mažuoju 4-mečiu sūneliu žaidžiau parkelyje, jisai pamatė -žvirblį ir paklausė, KAS TAI? Jam atsakiau, kad tai ŽVIRBLIS, jisai paklause manęs 27 kartus, KAS TAI? O aš tiek pat kartų atsakiau, kad tai ŽVIBLIS, ir tai manęs nesunervino, tik visąlaik bučiuodavau ir apkabindavau. Sūnus baigė skaityt ir pabučiavęs tėvą, apkabino.

Tai dėl to ir noriu prisipažinti tėvams, kad juos myliu, kad jie mus užaugino, išmokė mylėti! Davė mums gyvybę, be jų mūsų nebūtų. Nes tėvų meilė yra begalinė. Ir del to, kai skambini tėvams, manau, pokalbį reikėtų pradėti ne nuo to, KAIP TAU SEKASI, o nuo: MAMA (TĖTI), AŠ TAVE MYLIU!