Kiekvieną dieną dėkoju Dievui ir likimui, kad mano gyvenimas susiklostė taip, o ne kitaip. Bet pasitaiko ir tų nevaikiškai liūdnų akimirkų, kai imi ir pagalvoji, o kas būtų, jeigu būtų?
Didžiausia dilema, kuri mane kankina paskutiniu metu, kada gi laikas grįžti į tikrąjį gyvenimą? Dabar visa mano visuma apsupta vaikais, namais, kažkiek ir darbu, bet minimaliai. Viskas sukasi apie 3 mažus sutvėrimus, kurie reikalauja daugiausiai dėmesio, meilės, veiklos ir kaip bebūtų - pinigų:)
Kol kas man gera taip, kaip yra. Bet artėja laikas, kai reikės grįžti dirbti. Ir kai pažiūriu į mažąjį Igną- man pasirodo be galo liūdna. Aš nežinau ar noriu jį palikti svetimam žmogui. Praleisti jo pasiekimus, ir jo tobulėjimą. Leisti jam augti kartu, bet ir atskirai. Ar tai normalu?
O ką daryti su vyresniais? O kaip susitvarkyti su buitimi, kaip spėti aprėpti viską tokiu pat tempu, kaip dabar tik su mažensiu laiko intervalu?
Kartais jaučiuosi beprotė mama, kuri nori nuspirti į šoną buitį, saugų ir ramų vaikų gyvenimą su manimi, bet ir tuo pačiu noriu užtikrinti saugesnę, stabilesnę ateitį. Visi puikiai žinome, kad šiais laikas viskas, asboliučiai viskas kainuoja, ir kartais visai nejuokingai daug. O kai sieki pateikti visa, kas geriausia, dažniausiai tai atsiremia į pinigus. Banali tema. Bet labiausiai eskaluojama. Ech...amžini pasirinkimai ir amžinos baimės.
Ir niekas kitas už mus nepriims geriausios sprendimo, nors kartais tenka kažką aukoti, kad pasiektum ką nors geresnio. O kartais pasitaiko ir atvirškčiai, kažką paaukojus prarandi dar daugiau. Ir kuris tas kelias geriausias?...Net ir sudėliojus visus "už" ir "prieš" išlieka amžinas klausimas "ar teisingai pasielgsime?"....
Dėliok nedėliojęs, dažnai likimas ima ir iškrečia mums pokštą :)
Giliuose apmąstymuose,
Renata_SG
Oi, merginos, kaip gera perskaičius 😀 Kartais tikrai labai sveikas požiūris iš šalies 😀 Ačiū🌷🌷🌷
Su tuo vaikų "paleidimu" - kaip slenkstį perlipti pradedančiam vaikščioti. Prieš žengiant žingsnį sunku, kankina apmąstymai, svarstymai, baimės ir t.t.. Bet kai peržengsit, viskas klostysis savaime, viskas susidėlios į savo vietas. Sėkmės Jūsų puikiai šeimai😀🌷
Oj, na tokį ilgą ir grąžų komentarą paraąiau, o įsikėlė tik 1 sakinys 😃 esmė ta, kad Jums reikia atsakyti į klausimą ko norit Jūs. Ne vaikai, ne vyras, ne aplinka, o Jūs 😀 nes vaikai tikrai nepražus. Jie vistiek kažkada užaugs, išeis iš namų, o Jūs liksit su savimi. Man visi šie aprašyti jausmai labai pažįstami, nes tai jau praėjau. Baimės taip pat. Sunkumai prisitaikant prie pokyčių taip pat. Tačiau...mane iš viso to išvedė klausimas " o kas aš be vaikų?". Man norėjosi tobulėti, išeiti iš namų zonos, pasisemti idėjų, naujų vėjų ir grįžti pas savo vaiką turtinga. Taip, laiko kiekio prasme, viskas labai pasikeitė bet laikas tapo kokybiškas. Ir ką dar supratau, kad vaikui mama būsim vienintele ir mūsų jiems visada reikės, BET ir kiti žmonės gali duoti neblogą indėlį vaikams. O jei ir kažkas ne taip - tai dar viena proga pokalbiui su vaiku apie gyvenimą ir jo niuansus, išlindus iš šeimos burbulo. Beje, jūs vaikų nepaliekate, jūs gi niekur neišsikraustot 😃 ir nepabėgat. Jūs tiesiog skiriat laiko sau ir savo gyvenimui, kokia buvot iki jų. Nepasiduokit baimėm, svarbiausia atsakykit ko norit Jūs ir Jūsų širdis, bet nuoširdžiai, tuomet visi sunkumai bus įveikiami 😉 sėkmės
O aš manau, kad vaikus reikia paleisti
Egelė, oi, ko aš tik neišbandžiau, kol motinystės atostogose. Ir tikrai, kartais atrandi tokių "talentų" savyje, kad bandai atsiskleisti 😀
Bet kaip bebūtų, ar vaikui 1 metai, ar 7 ar 1🤓 jie kainuoja 😀 ir mūsų šeimoje, kiekvienas vaikas lanko būrelį. Gink Dieve, joks tai ne mados reikalas. Tiesiog mes už visapusišką vaikų lavinimą, kiek leidžia mūsų ir vaikų jėgos. Jiems tai patinka, mes matome didelę naudą, ir tik pirmyn. Bet liūdniausia (asmeniškai man), po tiek indėlio į Ignotą, palikti jį. Nes žinau,kad jokia auklė neatstos to, ką galime duoti patys, ir bijau regreso.
Ačiū, Jaldija, už gražius žodžius🌷
aš labai jus suprantu 😀 pati ruošiuosi grįžti į darbą ir savo mažiukę išleidau į darželį. Vis tik ir dirbti reikia...bet iš kitos pusės, tikrai daug mamų yra dirbančių ir vakarais, ir dar daugiau darbo apsiemančių, kad tik daugiau tų pinigėlių uždirbti, bet iš ties kol vaikai yra ikimokyklinukai ar pradinėse klasėsė, kažkaip manau ne tų brangių burelių jiems reikia, ne naujų žaislų ir brangių rūbų, bet mamų šalia.
Labai graži šeima esat.👍