TOKIA MŪSŲ KASDIENYBĖ. Viešnagė drožiniais išpuoštoje sodyboje

Kartais trumputis sustojimas tampa neplanuota ekskursija ir neįtikėtinai smagiu laiko praleidimu.
Jau senokai,  važiuodami keliu Jurbarkas - Raseiniai, atkreipėme dėmesį į medžio skulptūrėlėmis puoštą sodybą. Kaskart vis atsiranda naujų dirbinių. Nusprendėme stabtelti ir pasigrožėti zuikiu,ir kaimo pavadinimą žyminčia skulptūra. Beje, net nežinojome, kad ši vietovė vadinama Sliekiškių kaimu.


Taip mums besidžiaugiant rankų darbo kūriniais, pirmiausiai  atbėgo draugiškas sodybos šunelis,o  netrukus ir pats šeimininkas, kuris pakvietė mus į pačią sodybą.
Mus sužavėjo šeimininko svetingumas, kalbumas ir  noras bendrauti, ne dažnas pakvies nepažįstamus keliautojus užsukti į  nuosavą kiemą.
Sodyboje daugybė, šeimininko rankomis sukurtų darbų iš medžio.  Laisvo laiko ne per daugiausiai turintis, bet visada atrandantis mielai veiklai, kūrybai, jau tapusiai hobiu. Gaila, kad buvo jau vakaras ir nuotraukos prietemoje ne itin kokybiškos, o be to net ir nenufotografavom visko, nes darbų tiek daug, tartum kokiame muziejuje. Todėl ir sakau, kad pasijutome tartum ekskursijoje.
Apie kiekvieną darbelį papasakojo, kaip kūrė, kaip idėja atsirado, kokie darbai dar gludinami mintyse, paskui perkialiami ant popieriaus ir galiausiai tampa mediniu grožiu.
Namelis ant vištos kojelės, kaip ir pasakoje į tave galintis atsisukti viena ar kita puse.

Ąžuolo kamienas tapęs jūros gyventojų buveine. Ties juo kuo ilgiau stovi, tuo daugiau gyventojų gali pastebėti.


Malūnas, kuris gamina elektrą apšviečiančia  sodybos kiemą.

Net paprasčiausia šiukšlinė mums sukelia daug ovacijų.

Nerasi sodyboje paprastos kėdės, ar suolelio, kuris nebūtų išdrožinėtas, išpuoštas.
Durys, langinės, sūpynės, pavėsinės, vartai, viskas traukia akį savo išskirtinumu.




Po medžiais auga grybai, ganosi briedis, vaikštinėja gervės.

I

Išlydėjo šeimininkas mus išsišiepusius iki ausų, pasikrovusius gerų emocijų.