Tvarka namuose - misija įmanoma ar ne?

 Visada labai mėgau skaityti. Perskaičiusi dominančia tema, džiaugdavausi radusi atsakymą. Bet tai būdavo tik euforija, trunkanti neilgai. Niekaip nesupratau: kodėl niekas nepasikeisdavo? Atsakymas buvo paprastas: sužinotų būdų netaikydavau praktiškai.

 Visada labai mėgau tvarkytis. Atsimenu net pradinėse klasėse jeigu sirgdavau ir mama  mane palikdavo vieną namuose, net ir prastai jausdamasi ar su temperatūra iš pradžių susitvarkydavau kambarius (o po rytinio šeimos skubėjimo tikrai būdavo ką veikti) ir tik tada guldavau ilsėtis.

 Tvarkymasis man lyg meditacija, po visko tampu ramesnė ir mintys šviesesnes.

 Žinoma, kasdienis rutiniškas daiktų dėliojimas į vietas, kai nesimato pabaigos, išsekina.

 Kaip bebūtų, po mano grandiozinio daiktų dėliojimo tokia tvarkelė būdavo apie savaitę ar dvi, o po to nejučiom viskas apsikuisdavo ir reikėdavo pradėti iš naujo.

 Aš tikiu, kad niekas niekad veltui nevyksta. Tad neseniai į rankas pakliuvo ypatingai man reikalinga knyga  Marie Kondo ,,Tvarkingų namų stebuklas‘‘.

 Atrodytų eilinė knygelė, paskaitysiu, pagalvosiu ir užmiršiu. Bet nuo pirmųjų puslapių ji mane ,,užkabino‘‘ pabandyti kai kuriuos patarimus pritaikyti savo namuose. Atsimenu, skaitau ir galvoju: ,,Greičiau grįžčiau namo ir eičiau tvarkytis‘‘.

 Knygoje rekomenduojama viską tvarkytis iš karto, neatidėliojant kitai dienai. Man taip nepavyko, tačiau tai, ką gavau ir po tų kelių dienų metimo, rūšiavimo ir galvojimo ,, ar tai tikrai dar reikalinga‘‘, pranoko viską :).

 Namuose, kuriuose karaliauja mažas vaikas, nevisad lengva išlaikyti ,, daiktas savo vietoje‘‘ tvarką, bet šiandien galiu laisvai pasakyti, kad mūsų šeima įveikė pagundų ,,pasilikti‘‘, ,,gal kada prireiks‘‘, ,nuveškime pas tėvus‘‘ ir visų kitų nenorinčių paleisti minčių kėslus. Mes net atsisakėme televizoriaus!

 Čia kaip su sportu, arba sveika mityba- sunku įsivažiuoti, bet kai įgauni pagreitį, sunku sustoti. Vis dar atrandu ko namuose galime atsisakyti, kas pas mus nebeatlieka savo funkcijos.

 Nesakau, kad reikia viską išmesti. Pagalvokite, gal kitas žmogus seniai svajoja būtent apie tokį daiktą ar drabužį. Pajauskite dovanojimo džiaugsmą :). Ir ramybę atsikračius :).

 Nereikia aklai sekti patarimais. Aš pavyzdžiui, tebeturiu pilna spintą drabužių, nes nesu iš tų, kuri pasitenkina keliais deriniais. Bet visi drabužiai mylimi ir reikalingi. Ir tai džiugina :). O atsikračiau drabužių ,,su kuriais atrodau gražiai kai sulieknėju‘‘, ,,gal kada dar lauksiuosi‘‘, ,,gal kada lėksiu į diskoteką‘‘. Nertą bliuskutę, skirtą diskotekai laikiau nuo 12- os klasės (prabėgo vienuolika metų ir nei karto neapsirengiau :) ).

 Turiu ir savo aplinkoje pavyzdžių, kurie nelinkę nieko kaupti, tad lengvai atsisveikina su senais, nebenaudojamais daiktais. Tie žmonės neturi priklausomybės ir ... tikiu yra laimingesni. O žinau žmonių, kurie apsikrovę smulkmenomis ir jų gyvenime dažnas chaosas.

 O štai keletas ,,perliukų‘‘ iš knygos, kuriuos pasižymėjau.

• Gyvenamoji aplinka veikia kūną. Materialinius daiktus kaupiame ir be saiko valgome dėl tos pačios priežasties – kad patenkintume nepasotinamą troškimą. Impulsyviai pirkdami daiktus ir besaikiai valgydami bei gerdami bandome numaldyti įtampą.
• Nuostabus jausmas  žinoti, kad namuose visi daiktai reikalingi ir bus naudojami ir, kad nėra nereikalingų užkištų smulkmenų.
• Ko nereikia jums, nereikia ir jūsų artimiesiems. Tėvų namai- ne suvenyrų sandėlis.
• Tegul bus tabu nenešiojamus drabužius perkelti į naminių drabužių lentyną.
• Mažiname turimų daiktų skaičių, kol pasiekiame ,,lūžio akimirką‘‘.
• Sakoma, kad įvedus tvarką namuose, prasideda tikrasis gyvenimas. Įvedus tvarką atrandi ką iš tiesų nori veikti gyvenime.
• Kartais atsisveikinti su kažkuo savo gyvenime yra žymiai svarbiau, nei papildyti gyvenimą kuo nors nauju.

Ar nesusigundėte per vaikų pietų miegelį apsitvarkyti?  :)