Po ilgų metų darželyje ar mokykloje, mūsų mažieji kūrėjai namo parsinešė glėbius piešinių ir kitų darbelių. Todėl šįkart dalinamės idėja, kaip gi juos galima išsaugoti ateičiai ir gražiai įprasminti, kaip tikrą vaikystės prisiminimą.
Vaikai auga greitai. Ne tik svetimi, bet ir savi taip pat. Todėl neretai mums, tėvams, norisi sustabdyti akimirką. Sustabdyti ją ir įsidėti kažkur saugiai, kad ji liktų kartu su mumis visam laikui.
Tačiau laiko nesustabdysime, jis bėga kaip smėlis tarp pirštų, o štai prisiminimus įamžinti galime...
Emos mama Nida "Mamyčių klubo" laidoje pasakojo apie jai kilusią idėją, kaip išsaugoti savo dukros piešinius. Jų namuose jau susikaupė net kelios papkės piešinių. Vienoje mažylės darbeliai nuo dvejų iki trejų, o kitoje nuo trejų iki penkerių metų. Kodėl kilo mintis juos kaupti?
"Ema sąlyginai vėlai pradėjo piešti, tik tuomet, kai pradėjo lankyti darželį ir parsinešdavo namo piešinius, pasakodavo, kas juose yra. Tada ir kilo noras juos saugoti, tuos pasakojimus užrašyti. Emai labiau patikdavo aktyvios veiklos, nei piešiniai", - pasakojo Nida. Todėl nenuostabu, kad būtent tas veiklas Ema ir užfiksuodavo savo kūryboje.
Net ir dabar paklausus Emos ką ji nupiešė prieš keletą metų, piešinio apibūdinimas nesiskiria, nors kartais ir sunku įvardinti ką ji nutapė. Dabar mergaitė piešia kasdien, o mamai kilo idėja, kad tuos darbelius reikia kažkaip išsaugoti - sukurti Emos piešinių knygą.
Nida ne tik sudėliojo piešinius www.zoombook.lt, bet ir sukūrė tikrą vaikystės knygą.
"Jei būčiau norėjusi sudėti tik piešinius, būčiau užtrukusi gerą vakarą, bet sugalvojau viską sudėlioti kartu su nuotraukomis, todėl plušėjau visą savaitgalį" - pasakojo mama.
Ji pasirinko "Zoombook" siūlomus šablonus ir juose įvairiai komponavo piešinius kartu su prie jų derančiomis nuotraukomis. Nuotraukų surinkimas ir išdėstymas nebuvo pats sunkiausias darbas, sudėtingiau buvo viską sukomponuoti.
"Pradėjau nuo pradžių, pirmųjų piešinių. Tuomet Ema piešė vien balas, bet jos vienos nesižiūrėtų, todėl šalia dėjau tokias nuotraukas, kur dukrytė žvejoja, gaudo buožgalvius... Kitas skirius - jau skirtas kitiems metams", - įdėją pasakojo Nida.
Ji nudirbo milžinišką, bet vertingą darbą, nes piešiniais džiaugsis ne tik mama su tėčiu, seneliai ir artimieji, bet ir pati Ema, kuomet rinks ir rūšiuos jau savo vaikų pieštas balas.
www.zoombook.lt
