Vaikystės svajonių atostogos

Svajonių atostogos... Su vyru vienu balsu ištariam - tai atostogos vaikystėje! Atostogos tuomet būdavo nerūpestingos, pašėlusios, jaudinančios, kupinos naujų patirčių ir, atrodydavo, niekada nesibaigiančios. Tikra svajonė!

Kartą perskaičiau nuostabią mintį: "Tėvystė yra didžiausias stebuklas. Ji suteikia mums galimybę antrą kartą nugyventi gyvenimą...". Šią vasarą kartu su dukrele Urte sugrįžome į savo vaikystės vasaras, prisiminėme pačias brangiausias ir gražiausias akimirkas ir dalinomės jomis su savo mažąja.

Nemažai vasarų savo vaikystėje leisdavome pas senelius kaime. Padėdavome seneliams prižiūrėti gyvulius, veždavom šieną, dirbdavom darže. Gal ir ne pati didžiausia svajonė, tačiau, kaip dirbdavom, taip ir linksmindavomės :)! Basi lakstydavom laukais iki vėlaus vakaro, valgydavom uogas pilnais žandais, jodinėdavom ant arkliuko ir miegodavom ant šieno. Šiandien mūsų dukrytei tai skamba kaip pasaka...

Norėdami, kad dukrelė bent truputį pajaustų, kokios būdavo mūsų vaikystės atostogos, šią vasarą nemažai laiko praleidome prosenelių sodyboje. Keliavome pas kaimynus į ūkį susipažinti su karvutėmis. Reikėjo pamatyti, kaip mažoji džiūgavo ir krykštavo, kai visos penkios karvutės atėjo prie jos pasisveikinti. Iš arti pamačiusi iki šiol tik knygų paveikslėliuose regėtus gyvuliukus, pati pradėjo mūkti ir skynė gėlytes naujosioms draugėms :). Kitų iš knygų pažįstamų gyvūnų, teko ieškoti netoliese esančiame mini zoologijos sode. Susipažinome su triušiais, antimis, žąsimis, kalakutais, ožkytėmis, matėme net stručių.

Vaikystėje bene didžiausia atostogų pramogavo būdavo maudynės ežere. Smagiausia, kad ežere niekada nebūdavo šalta. Mirkdavom vandeny, kol pamėldavo lūpos ir susiraukšlėdavo pirštai :). Ne išimtis ir mūsų mažoji. Kartu su dukryte šią vasarą iš naujo atradome džiaugsmą taškytis vandeny ir statyti šlapio smėlio pilis. Tikra laimė, kai paskelbus, jog važiuojame prie ežero, mažoji puola rinktis visus savo kastuvėlius, laistytuvėlius, kamuolius ir mamai primena, kad būtinai paimtų maudymuką :).

Būdami vaikai, labiausiai apsidžiaugdavome, kai tėvai paskelbdavo, jog važiuojame atostogauti prie jūros :)! Nors šią vasarą savo mažosios prie jūros nenuvežėme, tačiau kelias dienas pailsėti nuvykome į Druskininkus. Mažoji kartu su tėveliais plaukiojo baseine, viena koja buvo įžengusi į pirtį, viešbučio restorane reiškė pageidavimus, ko norėtų pusyčiams ir netgi susirado užsienietį draugą Vovą. Mūsų vaikystėje tai būtų buvusios kone karališkos atostogos :)!

Druskininkuose dukrytę labiausiai sužavėjo pagal muziką šokantis fontanas. Pliaupiant lietui, stovėjome ir žiūrėjome į fontaną beveik valandą. Mažoji šoko, lakstė aplink fontaną ir buvo beveik pasiruošusi jame išsimaudyti :). Dar iki šiol kalba apie tai, kaip fontanas moka šokti pagal muziką.

Augindami dukrytę iš naujo suprantame, kad svajonei reikia labai nedaug... Trupučio noro, šiek tiek pastangų ir gebėjimo paprastuose dalykuose atrasti laimę. O kai ta maža laimė turi dvi kojytes, dvi rankytes, pora akyčių, labai gražią šypseną ir kasdien stebinantį sąmoningumą, kiekvienos atostogos yra tobulos. Svajokit ir Jūs ;)!