Valanda kelionei laiku

Laikas tik sau skamba tarsi vienatvė, kurios aš be proto bijau. Juk tam ir sutikau tekėti, norėjau kurti šeimą, turėti vaiką, dėl to, kad nebūčiau viena, dėl to, kad savo laiką skirčiau ne sau, o žmonėms, kuriuos myliu, dėl to, kad būčiau kažkam reikalinga. Taigi užduotis, galiu prisipažinti, mane net šiek tiek išgąsdino, o ne pradžiugino.

Lygiai prieš metus debiutavau MK prisistatydama mama, Moters dienos konkurse :) Skaitau tą prisistatymą ir galvoju: lygiai prieš metus tiesiog nemokėjau gyventi su vaiku (na iš kur tas mokėjimas, kai mama tebuvau tik du mėnesius), bet toks laikotarpis labai greitai praėjo. Šiandien laiko sau turiu tiek daug, kad kartais pagalvoju, jog per mažai jo skiriu vaikui. Namai kone virtę ofisu su žaidimų kambariu pašonėj, visada esu nusipraususi, apsirengusi, išgėrusi arbatos, pavalgiusi, dažnai pasilepinu nauju daiktu, pokalbiu su mama ar draugių
kompanija. Laiko sau randu ne dėl to, kad sumažėjo Adomo poreikiai, dėl to, kad pasivijau gyvenimo ritmą ir dabar su juo lekiu sinchroniškai. Vaikas man ne kliūtis nueiti į dušą (tereikia katino tualetą užkelti aukščiau), išgerti šiltos arbatos (tereikia žinoti, kada ją užplikyti),
pažiūrėti filmą vakare (tik reikia nusiteikti, kad pauzių bus daug) ar paplepėti telefonu (geriausia su ausinuku, tuomet gali daryti dar mažiausiai tris darbus). Taigi vaikas man netrukdo turėti laiko tik sau, tereikia mokėti jį tinkamai planuoti. Aš didžiąją dalį laiko tik sau skiriu per Adomo miegą. Juk tai ir yra mano laikas, kurį galiu išnaudoti savo nuožiūra. Vieną dieną Adomo miegą išnaudoju grindų valymui, kitą - drabužių lyginimui, dar kitą - gerai knygai. Ir man visai nesvarbu, kad tą laiką pertrauks Adomo krykštavimas: aš ramų ramiausiai palieku savo komforto zoną ir sparčiu žingsneliu nutypenu į miegamąjį "Labas, Adomukai, tu jau atsikėlei..." Per kitą Adomo miegelį pabaigiu tai, ką dariau.

Kaip jau sakiau, laiko sau man tikrai netrūksta :) Pvz. šią savaitę pirmadienį dešimt valandų leidau su savo draugėmis be vaiko (mergvakaris buvo; na tokios "šventės", žinoma, kasdien nevyksta, bet tai pasitaikė būtent šią savaitę...); antradienį išbandžiau naują blynų receptą; trečiadienį 1 val. 30 min. plepėjau su drauge telefonu; penktadienį tą pačią draugę sveikinau su gimimo diena, gėrėme kavą kavinėje, be vaikų; šeštadienio rytą pasitikau manikiūro kabinete...

Na ir lyg to laiko būtų maža, dar viena valanda - mano! (Prisipažinsiu, kad jau truputį net sąžinė graužia, jog tiek daug laiko skyriau tik sau...)

Taigi tą vienintelę valandą laiko tik sau (ne vyrui, ne vaikui, ne draugams) nutariau skirti kelionei laiku - prisiminimams, kurie padeda įvertinti tai, ką jau turi. Pasirinkau laiką, kai Adomas miega. Pasitikiu juo, žinau, kad valandą jis tikrai išmiegos.

Mano prisiminimų grojaraštis atrodė taip (juk labai dažai muzikinis kūrinys kažką primena, ar ne? O ir skambant muzikai jaučiuosi mažiau vieniša):

4 min. 23 s. David A. Stewart & Candy Dulfer - Lily Was Here - tai buvo pats geriausias mano tėčio kūrinys, todėl išgirdusi saksofoną visada prisimenu jį;

8 min. 12 s. Ludwig van Beethoven: Ode an die Freude - beveik visuose grojančiuose Adomo žaisluose yra Odės džiaugsmui fragmentai, todėl tik išgirdusi šį kūrinį taip ir įsivaizduoju Adomą žaidžiantį;

3 min. 55 s. Mozart - Turkish March - būtent ši melodija skambėdavo elektroniniame mamos žadintuve, todėl ji man visada primena vaikystę;

2 min. 45 s. Bach Cello Suite No.1 - Prelude - o šis kūrinys man primena tą jausmą, kai pilve skraido drugeliai;

1 m. 03 s. Herrmann - The Murder (Psycho Theme Music) - kad ir koks šiurpus atrodo mano pasirinkimas, bet man ši muzika be galo patinka, o primena ji Hičkoko filmų vakarą, kurį kažkada susirengėme su vyru;

3 min. 28 s. Tchaikovsky, Nutcracker, Act2 - 14b Var2- Sugar-Plum Fairy - ilgą laiką tai buvo mano telefono skambutis, tad primena darbą, kuris man visai patiko;

2 min. 26 s. Johannes Brahms- Waltz - prisiminiau vestuvinio valso žingsnelius;

4 min. 58 s. Mozart- Ah vous dirai-je maman (Twinkle twinkle little star) - be išimties primena laukimo laikotarpį, nes šį kūrinį vyras panaudojo kurdamas mano didėjančio pilvuko filmą;

2 min. 26 s. Khachaturian - Sabre Dance - prisiminiau 2011 m. Jūros šventę, viename koncerte girdėjau šį kūrinį, atlikimas buvo nuostabus;

4 min. 13 s. Enigma - Sadeness - prisiminiau kopinėjimą po Zakopanės kalnus, kuomet vidury vasaros pliaupė kaip iš kibiro, sušlapom iki ausų, o grįžę į automobilį pamatėm, kad lauko temperatūra vos 2 laipsniai;

5 min. 09 s. Ennio Morricone - Chi Mai - nors kūrinys su tuo visai nesusijęs, bet išgirdusi jį kažkodėl visada prisimenu tuos nepakartojamus rytus pas mamą ir blynais kvepiančią visą virtuvę;

6 min. 53 s. L. v. Beethoven - Piano Sonata op 27-2 'Moonlight' - prisimenu ne vieną jaukų vakarą fotelyje ir gitaros brazdėjimą, nors kūrinys ir yra skirtas pianinui;

4 min. 54 s. Yann Tiersen - Comptine d'Un Autre Été- Die fabelhafte Welt der Amélie Piano - mano akyse iškyla Adomo, bandančio pasiekti pianino klavišus vaizdas: tai vienas mėgstamiausių mano vyro kūrinių, kurį jis dažnai mėgsta groti, o Adomas akompanuoti :)

4 min. 21 s. Julee Cruise - Falling (Twin Peaks Song) - man priminė įkurtuves namuose, kurie dabar tapo tikra šeimynine ola.

Štai taip prabėgo mano valanda (o tiksliau 59 min. ir 6 s., nors su ausinių įsidėjimu ir išsiėmimu, bei mygtuko "play" paspaudimų išeitų visa valanda) TIK SAU ir SU SAVIMI.

Ką veikiau klausydamasi muzikos ir klaidžiodama prisiminimuose? Nesakysiu, nes tai neatitiks konkurso užduoties :))))

Mano devizas: laiko niekada netrūksta, trūksta tik noro!