Skaitinėju MK klubo naujienas ir žiūriu - ogi konkursiukas kaip tik man ‼ Kas gali būti nuostabiau už valandą, skiriamą tik sau :)
Nors konkursiuką užtikau tik penktadienį - nenusimenu, prieš akis visas penktadienio vakaras ir savaitgalis, taigi progų pasimėgauti ramybe ir dėmesiu tik sau - per akis.
Po akimirkos skambutis, draugė kviečia po darbo susitikti su vaikais, nori pasipasakoti džiugias naujienas (beveik įtariu kokias), ką gi - draugai svarbiau už konkursus. Po darbo lekiu į darželį, namo persirengti, tuomet į pasimatymo vietą. Susėdame, skamba telefonas - susirgo vyras. Matyt, gripas, temperatūra 39,5c. Vakaras baigėsi greičiau nei planuota.
Šeštadienis prasidėjo ligonio gabenimu į polikliniką. Vėliau - jo slauga, pietų gaminimas, vaikų migdymas, vakarienės gaminimas, vakaro žaidimai, vėl slaugymas, galiausiai kritau lovon 21val., kaip sakant kartu su vaikais ir vištomis.
Sekmadienis: ligonio vizitacija, pagal tradiciją - pusryčiams blynai (šį kartą ,,širdukai") ir kelionė į Radviliškį, tvarkyti kapų, aptvarkyti vienišais likusių namų, palaistyti dar neišvežtų gėlių. Kelionė į vieną pusę trunka pusę valandos - tai mano laikas, laikas man‼
Po senelių mirties kelionės į Radviliškį tapo ypač slogios. Kiekvienas namas, kiekviena tvora, medis ar skilusi plytelė primena laikus, kai augau pas senelius. Primena mielas, meilės ir džiaugsmo pilnas dienas. Primena mažus atradimus, kurie tuomet buvo be galo dideli.
Nespėju atsipeikėti iš prisiminimų, o autobusas jau suka į stotį... Prisiminimams laiko nebėra, reikia gyventi toliau, tvarkyti reikalus ir ... rūpintis gyvasiais.
Darbai nudirbti, reikalai sutvarkyti, vėl autobusų stotyje laukiu to pusvalandžio, kai galėsiu pasinerti į save, savo dvasios gelmes ar svajų šėliones. Vieta prie lango kaip tik tiks.... Nėra jokių ribų. Yra tik platumos ir privalai jose nepasilikti, turi eiti toliau jų - Briusas Ly (Bruce Lee). Galvoju apie tai, ir mintys mane nuneša namo pas sergantį vyrą ir laukiančius mamos vaikus, galvoju apie tai, kad jau beveik pavasaris, beveik atostogos, aš beveik namuose, kuriuose beveik neturėjau laiko sau, tačiau turiu tikrai mane mylinčią šeimą.
