Valioooo!!! Aš jau išrinkta metų moterimi !

Arba kita antraštė:

Motinystė – aukščiausia ir tyriausia meilės išraiška

Esu trapus ir baltas popieriaus lapelis,

Pats vis spalvinuos save

Jei piešiu save  tamsiom spalvom –bunu aš  niurus,

Jei piešiu save  skaisčiom spalvom-bunu aš sviesus ir linksmas.

  Myliu save, nes:  iš gyvenimo   gavau ir gaunu tik tai, kas geriausia: todėl, kad pats didžiausias gėrio pavyzdys – vaikas.  Bandau žengti koja kojon su savo darželinuke: pasakų kūrimas, spektaklių statymas ir t.t .

Esu  graži, nes tą girdžiu ir jaučiu iš savo vaiko.   Jam nerūpi mano       kojų šleivumas, nosies kreivumas,  kokia bebūčiau, aš vaikui pati nuostabiausia ir jis manęs nekeistų net į viso pasaulio pripažintą dievaitę.  

Myliu gyvenimą, kuriame sparbiausia jo: skonis, spalva, ritmas, kvapas, gebėjimas džiaugtis ir jausti pasitenkinimą kiekviena diena, kiekviena akimirka ir tai reikia atlikti  neskubant, nelėkiant. 

Pagaliau,  vaiko dėka, atradau save, kurios ilgai ieškojau: paprastą, realią, globėjišką.  Nebijau verkti jei liūdna, džiaugtis – jei linksma. Esu gyva, jautri ir tikra motiniška moteris. 

Gyvenu  drauge su kvepamimu:    tai audringai, tai ramiai, tai švelniai ir vos girdimai, tai skubotai ir azartiškai…  Man sekasi:  gyvenu tuo pačiu laiku su gyvenimu, domiuosi  :
   šokiais, ir joga, ir programavimu , ir kelionėmis, ir seminarais, ir spektakliais,  ir kulinarija, ir…Dėkoju už naujai atrastus talentus ir pomėgius: paveikslai,   puodų lipdymas, rankdarbiai, sodininkystė, kelionės.

Esu dar  molio gabalas, paruoštas lipdymui

Pati lipdausi aš save

Jei esu  pikta - tampu baisia

Jei esu mastanti-tampu paguodžiančia….

Myliu save ir už tai, kad nereikia skaičiuoti  ….kalorijų. Man  meilė, judesys, azartas, įkvėpimas, mėgiama veikla  veikia puikiau už bet kokią dietą.   

     Vertinu  kiekvieną sekundę, todėl visur  spėju, niekur nevėluoju, nes niekur neskubu. Neskubu  net bėgti nuo savęs, nes jau ir su savimi įdomu, prasminga, reikalinga.

Myliu save už tai, kad nesiekiu   tikslų – o juos kuriu.

Nekovoju, o mėgaujuosi tuo, kas man duota.

Nesiverčiu per galvą, o ją laikau  išdidžiai iškeltą.

Ir taip aš  paprasčiausiai – gyvenu

Ir puikiai žinau , kad dar vėliau  viskas bus  daug daug įdomiau…

 Myliu draugus, kurie mane supa nuo vaikystės, paauglystės, jaunystės, dabarties. Kiekviename gyvenimo tarpsnyje jų skaičius auga. Auga nežymiai, bet kokybiškai.

Su kaimynais man taip pat pasisekė. Vaikas turi draugyčių.

Kolegomis skųstis - būtų didžiausia nuodėmė.

Myliu save ir už tai, kad atradau Mamyčių klubą, o jame draugyčių. DĖKUI, mielosios, Jums. Nors Jūs ir skirtinguose miestuose, bet aš jus jaučiu, myliu, girdžiu…

Myliu save ir už tai, kad vaikas myli darželyje auklėtojas, mokyklėlėje mokytojas ( greičiausiai tai -  mano nuopelnas išmokyti vaiką mylėti supantį pasaulį)

Dėkoju ir myliu save už tai,kad mano kelyje pasitaiko ir nedraugų, bet tik jų pagalba galiu augti ir stiprėti, jie išmokina branginti tą, ką turiu, suprasti ir vertinti.

Dėkoju sau ir save myliu už tai, kad niekada neuždirbsiu jahtos, bet to dėka mes su dukrele kas vakarą galėsime pastatyti vis po naują, dar niekieno nesukurtą.

Myliu save ir už tai, kad niekas man „nepadėta ant lėkštutės“. Turint ribotą kiekį lėšų, atsiranda tam tikri prioritetai, tad dėkoju ir už juos, nes jų pagalba aš stengiuosi daug ką pasidaryti PATI, ko pasakoje turiu užimtumą, tikslą, poreikį, siekį, kuris neleidžia susirgti depresija ir nereikia pinigėlių vaistukams.

Myliu save ir už tai, kad gyvenu šalyje, kurioje galiu matyti 4 skirtingus metų laikus ir džiaugtis jų teikiamais malonumais.

O labiausiai turbūt už hobį - keliones: keliones į svečią šalį, ar už plento esantį miškelį. Myliu save už tai, kad keliones, išvykas organizuojamės visi drauge.  Myliu save, kad man gera būti visa parą su vaiku ir žinoma, mano vaiko tėčiu.

Myliu savo šaknis, kurios išmokino mane pasėti grūdą

As maža, gležna gyvybes sėkla,

Dygstu oro, vėjo ir lietaus genama.

Tad jei sėsite mane bet kaip –gal net neišdygsiu,

Jei pasėsite mane su meile-uzaugsiu derlinga...

Ir stebėti kaip auga, stiebiasi ir bręsta. Taip, kaip ir mūsų gyvenimas.

Tad myliu aš save tokią, kokia esu: vaikišką ir brandžią, linksmą ir liūdną, romantišką ir mažiau, o svarbiausia MAMIŠKĄ…

Neatsitiktinai įkeliu vaiko darytą diplomą. Tikslingai nusprendžiau, kad nebus daugiau nuotraukų, nes jos visos  nublanksta prie šio darbelio, šio užrašo,  šio palinkėjimo, jos tampa beverčiais pasigyrimais apie…..