Vasara su knyga

Projektas „Vasara su knyga“ dukrelei labai patiko. Pradžioje  buvo dviprasmiškų minčių:  nepatiko, kad per vasarą reikia perskaityti net dešimt knygų ir ne bet kokių, o kurios atitiktų užduotis ir puslapių gausa (kai kurios siekė virš 400 psl.). Užduotys pradžioje pasirodė neįveikiamos, per sudėtingos. Bet kai perskaitė pirmąją knygą , savo mėgiamos autorės Holly Web, vaikas suprato, kad ji gali tikti net  į keturias užduotis. Vaikas ilgai svarstė, kur ši knyga geriau tinka. Vėliau mama prasitars, kad vienoje Holly Web autorės knygoje yra  labai mielas šuniukas, dukrelė pasinaudos proga ir įrašys į užduotį, kuri vadinasi „tėvams patikusi knyga“. 

Teko nueiti į kino teatrą, nes jau baiginėjosi abonemento galiojimo laikas, tad nuėjome net nesirinkusios filmo. Filmas patiko, liko dukrelė sužavėta. Bet laimė dar tuo nesibaigė, nuėjusi į biblioteką,  netyčia pamatė knygą tuo pačiu pavadinimu, pagal žiūrėtą filmą. Tad antroji užduotis buvo atlikta pagreitintai.

Vėliau prireikė išmokti piešti paukštuką, nes einant  gatve, ant troleibuso pamatėme paukštelių piešinių konkursą. Dukrelė net suriko iš džiaugsmo: „Mamyte, aš jau žinau kokią trečią knygą perskaitysiu“. Paaiškėjo, kad tai piešimo vadovėlis. Tiesa, tame konkurse taip ir nesudalyvavome, bet nuo jo prasidėjo didysis kelias į projektą „Vasara su knyga“.

Pradžioje atrodė, kad sunkiausia  užduotis „Uždrausta knyga“. Pasiūliau perskaityti „Raudonkepuraitę“, nes interneto platybėse perskaičiau, kad ji buvo uždrausta, nes originalioje versijoje mergaitė močiutei nešė vyno. Ši užduotis buvo atlikta per pavakarę, nes ši knygelė buvo pati ploniausia,  viso projekto skaitomų knygų sąraše.

Vėliau, kai labiau pasigilinau į uždraustas knygas, supratau, kad beveik kiekviena knyga kažkur, kažkada buvo uždrausta (tik turbūt Holly Web knygos nebuvo uždraustos), tad tapo dar paprasčiau rinktis.

Pradėjome dar derinti pradinės mokyklos rekomenduojamų knygų sąrašą su šio projekto užduotimis. Pavyko nuostabiai, nes gavosi „nušauti du zuikiai“.

Vėliau vaikas į lentyną susidėlios tik Holly Web knygas ir ....trauks, kurią skaitys... Ir taip mane įtikins, kad ji... atsitiktinė. Jei atsitiktinė – gerai! Svarbiausia – vaikas skaito.

O kai pridavėme pirmąjį užduočių lapą su 10 perskaitytų knygų, vaikas pasiėmė kitą lapą pildymui, po antro – trečią, po trečio ketvirtą, o po ketvirto – penktą. Penkto nespėjo pilnai užpildyti, galės užpildyti jau po konkurso.

Sekėsi puikiai, nes suprato, kad beveik kiekvieną knygą galima pritaikyti visoms užduotims, nes tik kelios užduotys buvo labai įrėmintos į konkrečius reikalavimus, bet dėl to neiškilo problemų. Dukrelė prisiminė, kad  iš lietuvių autorių, vieną autorių jau mačiusi ne kartą gyvai, iš jo gavusi net ne vieną autografą bei ne vieną kompaktinę plokštelę, jis net savo personažui suteikęs Birutės vardą. Ar gali būti dar geriau?

Gaila, kad „Triušiukų abėcėlė“  liko neįtraukta.... Bet liko šilti prisiminimai autorei. Myli vaikas ir autorę, ir jos augintinius, ir jos knygas.

Dukrelė sakė būtinai dalyvaus ir kitais metais. Tik kitais metais sakė norės užduotėlių, kuriose galėtų panaudoti savo dailės gebėjimus. Dar  norės užduotėlių, kurios leistų ne tik perskaityti knygą, bet pagal knygą sukurti eilėraštį/dainą/melodiją,  pagaminti (pasiūti, nulipdyti) mėgiamą herojų.  

Dar norėtume kartu su dukrele padėkoti  SAVO bibliotekai,  jos vadovei ir visam kolektyvui, dar didžiulis indelis ir mokytojos.  Jūs nuostabios!  Ačiū JUMS. Jūsų, tik jūsų, dėka mes skaitome, nes jūs sugebate, net nežinau kaip, įtraukti, sodominti.

Kai dukrelė pasakydavo kiek perskaitė knygų, daug kas pamanydavo, kad vaikas neturėjo atostogų, tad užbėgsiu į priekį ir atsakysiu, kad turėjo tikrai, nes: lankė stovyklas, keliavo, lankė baseiną ir t.t.  Perskaitė tiek, nes išmoko tikslingai naudoti laiką. Pvz.: pasimaudo-paskaito, kol mama atvyksta paimti iš stovyklos, kol laukiame prasidėsiančio kino ir t.t.

Ačiū Bibliotekai , ačiū projektui „Vasara su knyga“, lauksime kitų metų.