Vilniaus senamiestis be galo gražus. Smagu jame šiaip pasivaikščioti, bet gali būti dar smagiau ir įdomiau keliauti su žemėlapiu. Ne bet kokiu, o pritaikytu vaikams - miesto patirčių žemėlapiu žaidimu.
Tokį žemėlapį galima pasiimti Turizmo Informacijos Centruose ir pradėti patirčių kelionę po Vilniaus senamiestį. Skulptūros yra sunumeruotos. Tačiau manau, jog galima savo kelionę pradėti ne nuo pirminio pažymėto objekto, ką mes ir padarėme. Taip pat skulptūrų aplankymui galima skirti ne vieną dieną. Karščiai šiuo metu vargina visus, tad vertėtų įvertinti vaikų jėgas ir kelionę po senamiestį paversti smagiu žaidimu, o ne būtinybe privalomai pamatyti viską.
Pirmoji mūsų pastebėta skulptūra - ''Miesto vartų sargybinis". Viduramžiais Vilnių juosė gynybinė siena, kurioje buvo įrengti devyni vartai - pro juos buvo galima patekti į miestą. Vieni tų vartų buvo čia, Trakų ir Pylimo gatvių sankirtoje. Skulptūra vaizduoja šarvuotą sargybinį, budintį ir saugantį įėjimą į Vilnių. Iki šių dienų išliko tik labai maža dalis gynybinės sienos ir tik vieneri - Aušros vartai.
Kadangi keliaujame su žemėlapiu - žaidimu, jame yra dvi užduotys: PASTEBĖK ir ĮSIVAIZDUOK. Vaikus labai įtraukia šios užduotys, taip pat moko pastabumo ir atidumo.
Toliau keliavome į šv. Mikalojaus bažnyčios kiemą.
Bažnyčios kieme yra "Šv. Kristoforo" skulptūra. Šv. Kristoforas yra Vilniaus miesto ir visų keliautojų globėjas. Pasak legendos, jis gyvenęs prie upės ir ant savo tvirtų pečių per ją nešiodavęs keleivius.
. 
Toliau keliaujame link buvusio žydų kvartalo, geto.
Pamatome paminklą daktarui Cemachui Šabadui. Skulptūra skirta žydų tautybės gydytojui. Vilniuje ir apylinkėse jis garsėjo savo gerais darbais: įkūrė našlaičių prieglaudą, vaikus ir vargšus gydė nemokamai, rūpinosi švietimo klausimais. Vėliau šis nepaprastas žmogus tapo garsios pasakos " Daktaras Aiskauda" personažo prototipu.
Pastebėk ką rankose laiko mergaitė? Įsivaizduok ką daktaras sako mergaitei?
Šv. Kazimiero bažnyčia matyti iš toli. Šv. Kazimieras - Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalaitis, šventasis, Lietuvos globėjas. Jo atminimui vienuoliai jėzuitai pastatė šią bažnyčią.
Šį kartą mums įdomiausia buvo lįsti į vidinius kiemelius. Jie tokie paslaptingi. Ir iš tiesų viename jų, Stiklių gatvėje 6, yra skulptūra ''Medeinė".
Lietuvių protėviai tikėjo į daugybę dievybių. Ši skulptūra vaizduoja vieną jų - miškų ir medžioklės deivę Medeinę, kartais dar vadinamą Žvorūna.
Bekeliaudami pasiekiame Katedros aikštę.
Prie pagrindinių Katedros durų yra Mozės skulptūra. Mozė - Šventajame Rašte minimas pranašas. Būtent jam Dievas perdavė 10 įsakymų.
Gedimino pilies kalno papėdėje skulptūra ''Lietuvos skalikas"
Šie šunys vadinami Lietuvos skalikais. Tai viena seniausių medžioklinių šunų veislių, vienintelė išvesta Lietuvoje. Senovėje kunigaikščiai į medžioklę pasiimdavo ne tik ginklus, bet ir vesdavosi būrį skalikų, kurie padėdavo susekti žvėris.
Poilsio akimirka prie Karaliaus Mindaugo skulptūros. Šiame žemėlapyje ji neakcentuojame, bet kad jau einame pro šalį tai ir apžiūrime iš arčiau.
1931 m. pavasarį Vilnių užliejo potvynis. Išsiliejusios Vilnia ir Neris užtvindė miesto gatves. Ši akmenyje įrėžta linija žymi aukščiausią vandens pakilimo lygį. Potvynis atskleidė labai reikšmingą paslaptį - tvarkant užlietus Katedros požymius buvo surasti Lenkijos karalienės ir Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Barboros Radvilaitės palaikai.
Įsivaizduok kaip tuomet miesto gyventojai pasiekdavo vieni kitus?
Karšta vasara ir džiugina ir truputį alina. Labai pagirtina savivaldybės idėja ir galimybė pasipildyti greitai senkančias geriamo vandens atsargas čia pat gatvėje.
Nužingsniavę apie 14 000 žingsnių baigėme savo kelionę po miestą. Pratęsime ją vėliau, juolab kai kurie nurodyti objektai remontuojami ir uždengti.
Kelionė nieko nekainuoja, reikia žemėlapio, ištvermės, patogios avalynės, geriamo vandens ir puikios nuotaikos.
