Ar jūs būnate prastai nusiteikę lietaus atžvilgiu? Aš dažniausiai - taip! Nesu lietaus melancholijos fanė. Ypač vasarą.
Mūsų šeimos vyriškis dirba tokiu darbo grafiku, kad jam šiokios dienos būna savaitgalis, o savaitgalis -darbas, tad šią savaitę šeimos savaitgalį turėdami pirmadienį-antradienį su nerimu tikrinom oro prognozes. Jau taip nesinori sėdėti tarp keturių sienų.
Mūsų džiugesiui, pirmadienio būta saulėto, tad pasiūliau mums kartu su mūsų 13 mėn. su trupučiu vaiku išvykti pasivažinėti dviračiais. Pirmosios dienos pusės maršrutas - Bernardinų sodas. Tiesa, mūsų vaikutis pasispyriodamas leidžiasi būti įsodinamas į dviračio sostą. Lygiai taip pat priešiškai nusiteikia galvos padabinimui šalmu, bet po mūsų gražių įkalbinėjimų, leidimų paturėti rankose raktus, mes išriedam. Į priekį numiname sklandžiai. Tik aš iš paskos važiuodama vis burnoju, kodėl vyro parinktame maršrute ne visur dviračių takas.
Bernardinų sode leidžiame savo mažylei pažaisti žaidimų aikštelėje. Dar kartą įsitikiname, jog jos nemėgstamiausias žaidimų aikštelės objektas - čiuožykla. Na, kaip objektas ji gal ir nieko, bet veiksmo - čiuožti nuo jos mūsų metinukė vis dar nesiteikia pamėgti.
Tiesa, tą patį vakarą ar kitą dieną sužinau iš interneto apie baisiąją supynę Bernardinų sode. O dar iš tolo mačiau kaip vaikų pulkas, kone sėdėdami vienas kitam ant galvų, toje supynėje suposi ir džiaugsmingai šūkavo...
Man įdomu stebėti savo vaiko elgesį žaidimų aikštelėse ir matyti, kaip ji kontaktuoja su kitais: dažniausiai būtinai eina prie užimtų supynių ir stebi jose besisupantį vaiką; prie čiuožyklos pritupia taip, kad trukdo nuo jos nučiuožti kitiems vaikams; priėjusi prie patinkančio kito vaiko mamos ar tėčio, juos nuodugniai nužiūri (giliai mąstančio vaiko apibūdinimą jau net yra gavusi dėl tokio kitų nužiūrinėjimo); kai kas nors iš nepažįstamųjų suaugusiųjų bando pavaišinti vaikišku sausainiu, neima jo (aš už ją atsakau, kad ji nevalgi, bet tuoj prieina kitas nepažįstamas vaikas prie nepažįstamos tetos ir be jokių kompleksų čiumpa sausainį); jei aikštelėje yra svetimų vežimų, būtinai apžiūri, kas juose yra.
Antrasis maršrutas dviračiais saulėtąjį pirmadienį - prie Baltojo tilto į 9-ojo sezono burbuliatorių. Paaiškinsiu, kad burbuliatoriumi vadinamas miesto ritualas, vykstantis kas antrą vasaros pirmadienį ir sukviečiantis miestų gyventojus kartu praleisti laiką viešosiose erdvėse, leidžiant muilo burbulus.
Per mažai pasigilinę į renginio esmę, atvykome jam nepasiruošę, t.y. neturėdami muilo burbulų. Bet dabar jau žinau, kad organizatoriai rekomenduoja nudžiuginti Burbuliatoriaus dalyvius gigantiškais burbulais, pasigaminant koncentratą patiems: http://laimikis.lt/diy-vejo-pakavimas/. Kita vertus, stebėt kitų pučiamus burbulus tikrai smagu. Tik nepavyko sklandžiai nufotografuoti. Mažieji vaikai labai greit supuola paskui burbulus. Vaikams įdomiau juos gaudyti, užuot svajingai stebėjus.
Burbuliatoriuje dalyvauja šie miestai:
• Vilnius: Pieva prie Balto tilto
• Kaunas: Prie Kauno Pilies
• Alytus: Jaunimo parkas
• Prienai: Prie žaidimo aikštelės
• Panevėžys: Laisvės aikštė (ties fontanais)
• Šilutė: Parkas prie Šilutės kultūros ir pramogų centro
• Vievis: Kultūros centro kiemas – gimnazijos stadionas
• Klaipėda: Kol kas Atgimimo aikštė
• Telšiai: Lygumų 52
• Marijampolė: Poezijos parkas
• Biržai: Juliaus Janonio skveras
• Pasvalys: Smegduobių parkas
• Gargždai: Savivaldybės aikštė
Daugiau detalių facebook: https://m.facebook.com/burbuliatorius/.
O grįžti važiuote dviračiais iš renginio sekėsi prastai. Jau pusiaukelėje mūsų mergaitė ėmė garsiai rėkti. Na, kol kas važiavimas prie dviračio pritvirtintos sėdynės jos nežavi. Važiavimai turi būti trumpi, išsodinus pasodinti atgal - sunki misija. Galvoju, kad gal per greitai vyras veža, o gal šalmas per didelis, o gal labiau ji džiaugtųsi, jei ją vežčiau aš, o gal reiktų mažiau veiklų su vaiku apsiimti tą pačią dieną (turbūt pervargsta). Žodžiu, važiavimą dviračio sėdynėje dar teks prisijaukinti... Iki kito Burbuliatoriaus dar turim laiko.
