ŽALIŪKIŲ VĖJO MALŪNAS IR MALŪNININKO TROBA
Štai dar viena aplankyta vieta pakeliui į Akmenę. Ir ji vaikams nerealiai patiko. Nedaug teko malūnų aplankyti. ir iš tų nedaug šis paliko didžiausią įspūdį.
Šis vėjo malūnas pastatytas maždaug prieš 1875 - 1880 metais. Ši teritorija tais laikais buvo Žaliūkių kaimas, nuo čia ir kilęs pavadinimas. Mums sakė, kad jam yra apie 140 metų.Per pirmąjį pasaulinį karą jis tiekė miltus caro kariuomenei. Miltų susimalti atvažiuodavo iš aplinkinių kaimų.
Malūnas atrestauruotas ir pasiruošęs malti. Iš tiesų malti, ir tik laukia to momento. Norint tai daryti reikia mažiausiai 7 maišų grūdų, taip mums pasakojo muziejininkė.
Pirmiausiai apsilankėme malūnininko name. Iš tiesų tai namas nėra senas, jis tik atstatytas to meto, tokio pastato stiliaus. Troba su dviem galais. 
Yra nedidelė ekspozicija senovinių daiktų.
Yra tikra duonkepė krosnis. Ir duona čia išties kepama.
Vyksta įvairūs edukaciniai užsiėmimai, vienas iš tokių duonos kepimas. Kai kurie būna siejami su artėjančiomis šventėmis.
Mums patiko kraičio skrynios, realybėje Airidui dar nebuvo tokių tekę matyti. Todėl pakalbėjom ir apie tai kas tas kraitis, kaip jis buvo ruošiamas.
Tada keliavome į keturių aukštų malūną ir galėjome jį tyrinėti kiek širdis geidžia.
Pirmame aukšte buvo priimami maišai su grūdais.
Antrasis aukštas vadinamas girnų aukštu. Čia geriausiai matyti mechanizmai.
Trečiame aukšte įtaisytas svertas maišams sukelti. Svarstyklės. Angos grindyse ties girnomis, kur buvo pilami grūdai.
Ketvirtame įvairūs svertai ir prietaisai malūnui paleisti ir sustabdyti.
Aplinka sutvarkyta, yra keletas senoviškų sūpynių vaikams.
Teritorijoje vyksta įvairūs renginiai.
Džiaugiamės, kad prasukome pro šį gražų statinį.
