Tai aišku, aš maniau, kad mes padarysim kokį velykinį darbelį. Tuoj, surasiu internete puikų jaunos dizainerės šabloną ir sulipdysim visai nebanalų kiškį ar paukštelius kokius elegantiškus. Kur tau! Vaikis pareiškė, kad nupieš daug korčiukių su margučiais bei plunksnom (ė?) ir išdėlios po visą svetainę, „kad gražu būtų“. Gal tik tris ir ant stalo? – paklausiau aš. Ne, dešimt milijonų ir ant grindų! Kraujas nuslūgo iki pakinklių, ir galvoj tapo tuščia bei lengva. Dvi savaites mūsų svetainėje šuoliuosime su kliūtimis – kokios perspektyvos.
Bet kai nupiešėm penkioliktą korčiukę, dangaus palaima aplankė ir mus. Didžiąją dalį korčiukių vaikis pasiūlė sukarpyti ir paaukoti dioramai. Tokias mus išmokė kurti L. Vasiljeva-Gangnus savo stebuklų pamokose. Štai pažiūrėkite – diorama pagal knygą, su Aštuonkojėliu:
Ir mūsų naujoji Velykinė diorama:
Taip taip, nestok tarp vaiko ir jo kūrybinių sumanymu, avinėliu pavirsi. Jo akyse. Einu, dar pasigrožėsiu.
Beje, linksmas reikalas – augalus piešti. Ir plenerą sau surengėm, ir žinynus pavartėm. Išmokom atpažinti varnauogę ir purieną. Dabar į lauką be pieštukų neinam, nes ir mieste tokių įdomių žolynų esama, kad oi!
O savaitgalį kieme pavasarinė mugė įsišėlo. Spirografai, kinietiški šuniukai, daržovių pjaustyklės – kaip visada. Bet kartais norisi į žmones paspoksoti ir suvalgyti kokį žiauriai nesveiką cukruotą vaflį. Vaikis pro prekystalius dūmia, regis, net nemato. Ir tik op! – Mums reikia šito medinio kiaušinio. Mes jį dažysim. Dažysim, aha, šventas reikalas. Grįžtam, susiruošiam dažyti. Mama, o kur tavo medinis kiaušinis? Taip nieko nebus, eime dar vieno.
Išmarginom akrilu, padžiovinom, laku aptepėm, džiūsta:
Gražūs, bus į kolekciją:
Tam apspurusiam jau virš trisdešimties metų. Močiutė iš kermošiaus parvežė, tai geras žaislas buvo! Dabar ir mano vaikis nesiskiria su margučiu. Ir ridenti jį nešimės į salą, kaip ir kiekvienais metais.
O dabar nupieškime dar margučių, – pareikalavo vaikas. Perspektyva šokinėti per kliūtis svetainėje vėl sušmėžavo priešais akis. Neee! Darom plakatą, gerai? Ir mes susiklijavom patį didžiausią velykinį spalvinimo plakatą, kokį radome:
Ir procesas įsibegėjo:
Persikraustė nuo grindų ant sienos:
Tikiuosi, užteks darbo visai velykinei savaitei.
Gaila tik sultys baigėsi. Kad jūs žinotumėt, mamos, kokios skanios tos konkursinės „Raudonų žandukų" (Rotbackchen) sultys! Na, tikrai: niekas neprašė reklamuoti, o vis tiek pagirti norisi. Ypač tos, imunitetui stiprinti. Kūrybos šišo pagautas, vaikis visas išpliumpino per vakarą.
