Oliziukas - tai savotiškas augintinis, kuriuo reikia rūpintis, laistyti, prižiūrėti, kad želdinukai užaugtų. Pats įdomumas, kai želdinukai pradeda dygti ir ryškėti. Oliziukas tada tampa nuotaikingas ir gražus, šukuoseną galime formuoti pagal norus.
Berniukas Oliziuką gamino mokykloje, sesė liko nuskriausta :) tai šiandieną ieškojome medžiagų namuose iš kurių pagaminome ir jai Oliziuką :) liko sulaukti, kol abu sužaliuos :)
Pirmiausia kieme susiradome nupjautą medį ir prisirinkome pjuvenų (tiesa, brolio geresnės, smulkesnės.. na bet mes tokių neradome ;) dar net žiurkėno kraiko panaudojome, nes vandenuke jis ištirps)
Tuomet į mamos pėdkelnę įbėrėme Velykinės žolytės (pirkome Maximoje, prie Velykinių dekoracijų) ir ant viršaus supylėme pjuvenas. Užrišome. Turime rutuliuką.
Imame gumutes (mums puikiai tiko apyrankių pynimui naudojamos gumutės, mažos, gerai suveržia) - taip suimame ausytes ir nosytę.
Na va, liko papuošti :) Susirandame akytes - viska lipinome su Moment klijais ;) nes nesumąsčiau, kas dar atlaikys drėgmę laistant. Suformuojame lūpytes ir žinoma, reikia Olizytei KARŪNOS :)
Tikiuosi iki Velykų sudygs, pasimatys jų tikrasis žavesys.
Sesė laiminga, nes ir ji turi Olizytę.
Kieno pirmas sužaliuos? Skirtumas tik 2 dienos :)
fainuoliai👍
O aš netrėjau Oliziuko ... ir dabar pirmą kartą jį gaminau 😉 Bet kitais metais vėl darysime su vaikais, tik dabar jau žinosiu, kad reikia smulkiu pjuvenų ir stipriai tampriai suristi bumbulą, kad būtų galima jį paskui modeliuoti.
Aš ir atsiminiau Oliziuką, kad labai patikdavo laukti kol užaugs plaukai, kad paskui juos pakarpyti 👍😀❤
Fainai labai😀
Vajeeee, oliziukai! Kaip vaikystę primena 😀