Velykų medis jau žaliuoja

     Medis - gyvybės, atgimimo simbolis. O kada gi gyvybė tokia tokia ypatinga, trapi, išlaukta, jei ne per Velykas?...Taigi, gaminau medį, kuris būtų ypatingas ir papuoštų mūsų pavasarinę šventę.

Medžio pagrindui nusiskyniau štai tokią šakelę:

Apsisprendžiau, kiek šakų turės mano medis. Kadangi metai turi 12 mėn., tai ir šis medis, kaip metų simbolis - 12 šakų. Tiek jų ir palikau, kitas - iškirpau.

Šakas apvyniojau viela (ji turėtų būti nei per kieta, nei per minkšta, kad būtų įmanoma pirštų pagalba ją vynioti, o ir kad šakos nelinkų).Vielai kirpti būtinos replytės.

Štai taip atrodė medis su viela sutvirtintomis šakelėmis:

Tas sutvirtinimas viela duoda tai, kad šakeles po to gali lankstyti kaip nori. Medžio įtvirtinimui pasirinkau vazonėlį ir floristinę kempinę (oazę), kurią apipjausčiusi pagal vazono formą, įdėjau į vazono vidų.

Kitas veiksmas - šakelių apvyniojimas medžiaga, kuri paslėptų viela sutvirtintas šakas. Aš naudojau rafiją (tokia pakankamai tvirta, džiovinta žolė, kurios galima įsigyti floristikos parduotuvėse). Rafijos pritvirtinimui prie šakų naudojau karštus klijus.

Žinoma, kiaulystės dėsnis visuomet šalia mūsų - pritrūkau rafijos, tad kai kur klijavau panašios spalvos plaušą (medžiaga, panaši į tokius siūlelius, kuri taip pat parduodama floristikos parduotuvėse).

Toliau - vainikėlių (lizdelių) pynimas. Panaudojau smulkesnes šakeles, kurias nukirpau nuo medelio pagrindo, ir žinoma, dar teko pasivaikščioti po krūmynus ir prisiskinti daug tokių šakelių. Vainikėlius pyniau be jokių pagalbinių tvirtinimo priemonių - tiesiog vyniojau šakeles ir užkaišiodavau galiukus už kitų, jau suvytų šakelių. Taigi, pagaminau 12 vainikėlių - lizdelių (kiekvienai šakai po vieną). Šakelių galiukų nenukirpau, specialiai palikau - taip įdomiau.

Sekantis veiksmas - vainikėlių - lizdelių tvirtinimas ant šakų. Juos aš priklijavau su karštais klijais (bet galima tvirtinti ir plona vielute).

Įstačius medį į vazonėlį su floristine kempine, paviršių virš vazonėlio aplijavau samanomis.

Vienas  svarbiausių darbų - lizdelių "apgyvendinimas". Kaip matote, tušti lizdeliai - vaizdas nekoks. Tam reikalui prieš penkias dienas į tuščias kiaušinių lukštų puseles pasėjau pipirnę (manau, visos žinote, kas tai yra). Prieš tai, žinoma, į kiaušinukus įdėjau šiek šiek žemės. Visa tai pasėjusi palaisčiau, apdengiau polietileno plėvele (kad būtų šilta ir drėgna) ir po 5 dienų rezultatas štai toks:

"Sudaigintus" kiaušinukus apgyvendinau lizdeliuose. Klijavau karštais klijais, į kiaušinuko šoną priklijavau plunksnelę - kaip lizdelyje, juk ten jų būna.

Ant medžio viršūnės su dukryte "pasodinome" zuikį. Gal ir neįprasta, kad medyje sėdi zuikis, bet Velykos - šventė. O visos šventės - stebuklų metas... Ant medžio priklijavau keletą dirbtinių gėlyčių - tebūnie dar daugiau žaismingumo. Visus priedus medžiui dekoruoti ėmiau ramių spalvų, vengiau itin ryškių, kad nenustelbtų pipirnių žalumos.

Manau, medis ne vienas Velykas džiugins mus ir mūsų svečius. Juk ne tik pipirnes galima lizdeliuose apgyvendinti, bet ir margučius, paukštukus, velykų žolę. Taigi, tas pas medis - vis kitoks.

Dukrytės akį, žinoma, labiausiai traukė zuikis, besipuikuojantis medžio viršūnėje.

Taigi, mūsų medis jau žaliuoja. Ir jam nė motais, kad už lango sniegas!